Braškės pradeda žydėti, mezga vaisius, o netrukus sunkios uogos nusvyra ant žemės. Jei dirva aplink kerelius palikta plika, po lietaus ar laistymo uogos apsitaško žemėmis, ilgiau išlieka drėgnos ir gali greičiau pradėti pūti. Be to, atvira dirva sparčiau išdžiūsta, įkaista ir apauga piktžolėmis.
Tinkamai parinktas mulčias padeda išspręsti kelias problemas vienu metu. Jis saugo drėgmę, sumažina piktžolių kiekį, neleidžia uogoms liestis su žeme ir padeda palaikyti tolygesnę dirvos temperatūrą. Tačiau braškių lysvės negalima užberti bet kuo – netinkama medžiaga gali sulaikyti per daug drėgmės, pritraukti šliužų arba pradėti kaisti ir pakenkti augalams.
Kuo geriausia mulčiuoti braškes ir kokių klaidų vengti?
Kodėl braškėms mulčias toks svarbus?
Braškės turi gana negilią šaknų sistemą, todėl greitai pajunta drėgmės trūkumą. Tai ypač svarbu žydėjimo, uogų mezgimo ir nokimo metu. Jei dirva nuolat tai visiškai išdžiūsta, tai gausiai užliejama, uogos gali užaugti smulkesnės, deformuotos ar ne tokios sultingos.
Mulčias padeda:
- lėčiau išgarinti dirvoje esančią drėgmę;
- apsaugoti uogas nuo žemių ir purvo;
- sumažinti piktžolių konkurenciją;
- sušvelninti dirvos temperatūros svyravimus;
- apsaugoti dirvos paviršių nuo suplūkimo;
- sumažinti vandens ir žemių taškymą ant lapų;
- palaikyti palankesnes sąlygas dirvos mikroorganizmams.
Vis dėlto mulčias pats savaime nepadarys uogų stambių. Braškėms taip pat reikia pakankamai saulės, reguliaraus laistymo, maisto medžiagų ir tinkamo kerelių atstumo.
1. Šiaudai – klasikinis pasirinkimas braškėms
Šiaudai laikomi viena tinkamiausių braškių mulčiavimo medžiagų. Neatsitiktinai ir angliškas braškių pavadinimas „strawberry“ dažnai siejamas su seniai paplitusia tradicija aplink augalus kloti šiaudus.
Švarūs, sausi šiaudai sudaro lengvą sluoksnį, kuris atskiria uogas nuo dirvos, leidžia cirkuliuoti orui ir neleidžia žemėms aptaškyti vaisių.
Šiaudų privalumai
- Uogos išlieka švaresnės.
- Dirva lėčiau išdžiūsta.
- Mulčias neblogai praleidžia orą.
- Šviesūs šiaudai mažiau įkaista saulėje.
- Juos lengva paskleisti tarp kerelių.
- Sezono pabaigoje dalį galima kompostuoti.
Svarbu naudoti ne ką tik nupjautą šieną, o tikrus, gerai išdžiovintus šiaudus. Juose turėtų būti kuo mažiau grūdų ir piktžolių sėklų.
Šiaudus klokite maždaug 5–8 centimetrų sluoksniu. Po kelių savaičių jie suslūgs, todėl prireikus galima papildyti. Svarbiausia neužversti kerelio centro – augimo vieta turi likti atvira.
2. Pušų spygliai – lengvas ir ilgiau išliekantis mulčias
Sausi pušų spygliai taip pat gali tikti braškėms. Jie sukuria purų, orui laidų sluoksnį, neleidžia uogoms tiesiogiai liestis su žeme ir suyra lėčiau nei šienas ar nupjauta žolė.
Pušų spyglių mulčias ypač patogus tiems, kurie nori natūraliai atrodančios lysvės ir turi galimybę surinkti švarių spyglių nuo savo sklype augančių medžių.
Kartais baiminamasi, kad spygliai smarkiai parūgštins žemę. Ant dirvos paviršiaus paskleistas saikingas sausų spyglių sluoksnis paprastai nepakeičia visos lysvės rūgštingumo taip greitai, kaip kartais manoma. Vis dėlto, jei dirva ir taip labai rūgšti, verta periodiškai tikrinti jos pH.
Naudokite švarius, sausokus spyglius ir paskleiskite maždaug 4–6 centimetrų sluoksniu. Nespauskite jų prie pat braškių kerelio šerdies.
3. Smulkinta medžių žievė – ilgaamžė, bet ne visada patogiausia
Smulkinta žievė dažniau naudojama dekoratyviniams augalams, tačiau ją galima kloti ir braškių lysvių tarpueiliuose. Ji gerai slopina piktžoles, lėtai suyra ir padeda dirvai ilgiau išlaikyti drėgmę.
Vis dėlto stambūs, aštrūs žievės gabalėliai nėra patogiausias paviršius nokstančioms uogoms. Todėl geriau rinktis smulkesnę frakciją ir žieve mulčiuoti daugiausia tarpus tarp eilių.
Žievės sluoksnis neturėtų būti pernelyg storas. Braškėms paprastai pakanka maždaug 4–5 centimetrų. Per storas sluoksnis gali ilgai išlikti drėgnas, ypač sunkioje žemėje ir pavėsingoje vietoje.
Taip pat svarbu atsiminti, kad šviežiai susmulkinta mediena ir žievė irdama gali laikinai naudoti viršutiniame dirvos sluoksnyje esantį azotą. Todėl jos nereikėtų giliai įterpti į braškių šaknų zoną.
4. Nupjauta žolė – tik plonu ir pradžiovintu sluoksniu
Nupjauta vejos žolė yra lengvai prieinama, tačiau ją reikia naudoti labai atsargiai. Storas šviežios žolės sluoksnis greitai susispaudžia, pradeda kaisti, rūgti ir skleisti nemalonų kvapą. Po juo gali susidaryti šlapia, orui nelaidi masė.
Braškių lysvei geriau tinka kelias valandas ar dieną pradžiovinta žolė. Ją reikia kloti plonais, maždaug 2–3 centimetrų sluoksniais ir prireikus palaipsniui papildyti.
Nenaudokite:
- herbicidais apdorotos vejos žolės;
- žolės su subrendusiomis piktžolių sėklomis;
- ligotų augalų liekanų;
- šlapios, jau pradėjusios pūti masės.
Žolės mulčias gana greitai suyra, todėl gali papildyti dirvą organinėmis medžiagomis. Tačiau lietingu laikotarpiu jį reikia stebėti – jei sluoksnis tampa glitus ir dvokia, dalį reikėtų pašalinti.
5. Kompostas – daugiau dirvai maitinti nei uogoms apsaugoti
Gerai subrendęs kompostas pagerina dirvos struktūrą ir aprūpina ją organinėmis medžiagomis. Juo galima plonai mulčiuoti aplink braškių kerelius, ypač ankstyvą pavasarį arba po derliaus nuėmimo.
Tačiau vien kompostas nėra pats geriausias pagrindas nokstančioms uogoms. Jis išlieka panašus į žemę, todėl uogos gali apsitepti, o po stipresnio lietaus ant jų patekti smulkių dalelių.
Praktiškas sprendimas – pirmiausia aplink augalus paskleisti 1–2 centimetrų sluoksnį subrendusio komposto, o ant viršaus uždėti šiaudų arba spyglių. Taip dirva gauna organinių medžiagų, o uogos išlieka švarios.
Kompostas turi būti visiškai subrendęs, birus ir kvepėti žeme. Šviežio, kaistančio komposto prie braškių šaknų dėti nereikėtų.
6. Medžio drožlės – geriau takeliams ir tarpueiliams
Stambesnės medžio drožlės puikiai tinka braškių lysvės takeliams. Jos sumažina purvo, piktžolių ir žemės suplūkimo problemą, todėl prie augalų galima prieiti net po lietaus.
Prie pat braškių kerelių geriau naudoti smulkesnį ir lengvesnį mulčią. Stambios drožlės gali trukdyti šliaužiančioms braškių atžaloms įsišaknyti, o jų paviršius ne visuomet patogus ant jo gulintiems vaisiams.
Jei drožlėmis mulčiuojama visa lysvė, jų nereikėtų įmaišyti į žemę. Tegul jos lieka paviršiuje ir lėtai suyra.
7. Juoda agrotekstilė – veiksminga nuo piktžolių
Juoda agrotekstilė arba braškėms skirtas audinys dažnai klojamas įrengiant naują lysvę. Jame iškerpamos angos augalams, o likusi dirva lieka uždengta.
Šis sprendimas turi aiškių privalumų:
- gerai slopina piktžoles;
- uogos nesiliečia su žeme;
- dirva ilgiau išlaiko drėgmę;
- lysvę lengviau prižiūrėti;
- audinį galima naudoti daugiau nei vieną sezoną.
Tačiau karštomis ir saulėtomis dienomis juodas paviršius gali smarkiai įkaisti. Be to, jei audinys netinkamai pritvirtintas arba angos per mažos, jis gali spausti kerelius ir trukdyti jiems plėstis.
Rinkitės vandeniui ir orui pralaidžią agrotekstilę, o ne vientisą plastikinę plėvelę. Laistymo sistemą patogiausia įrengti po audiniu.
O gal rinktis juodą plėvelę?
Juoda polietileno plėvelė taip pat stabdo piktžolių augimą ir saugo dirvos drėgmę, tačiau ji nepraleidžia vandens ir oro. Todėl ją naudojant būtina labai tiksliai suplanuoti laistymą.
Karštą vasarą po plėvele dirva gali stipriai įkaisti. Be to, ant paviršiaus besiliečiančios uogos saulėtą dieną gali perkaisti.
Namų darže dažnai praktiškesnė yra laidi agrotekstilė arba organinis mulčias. Plėvelė labiau tinkama tuomet, kai lysvė įrengiama iš anksto, naudojamas lašelinis laistymas ir reguliariai stebima dirvos drėgmė.
Ar galima braškes mulčiuoti pjuvenomis?
Pjuvenos kartais naudojamos braškių lysvėse, tačiau tai nėra pats saugiausias pasirinkimas pradedantiesiems.
Šviežios pjuvenos:
- gali susispausti į tankų sluoksnį;
- prastai praleisti vandenį;
- irdamos naudoti azotą;
- ilgai išlikti drėgnos;
- vėjo būti išnešiojamos po sklypą.
Jei norite naudoti pjuvenas, geriau rinktis senesnes, pradėjusias irti arba kompostuotas. Jas klokite plonu sluoksniu ir neįmaišykite į dirvą.
Netinka pjuvenos iš dažytos, lakuotos, impregnuotos ar klijuotos medienos.
Ar tinka šienas?
Šienas nėra tas pats, kas šiaudai. Šienas gaminamas iš džiovintos žolės, todėl jame gali būti daugybė sėklų. Paskleidus tokį mulčią, lysvėje kartais sudygsta daugiau augalų, nei buvo iki mulčiavimo.
Šienas taip pat greičiau suslūgsta ir pradeda irti. Vis dėlto gerai išdžiovintą, be subrendusių sėklų šieną galima naudoti, jei kito mulčio nėra.
Jį reikėtų kloti plonesniu sluoksniu nei šiaudus ir stebėti, ar po juo nesikaupia pernelyg daug drėgmės.
Kada geriausia mulčiuoti braškes?
Mulčią geriausia kloti tada, kai dirva jau sušilusi, yra drėgna, tačiau nepermirkusi. Jei mulčiuojama per anksti pavasarį, storas sluoksnis gali sulėtinti žemės įšilimą ir augalų augimą.
Prieš mulčiuojant reikėtų:
- Išravėti piktžoles.
- Pašalinti senus, ligotus lapus.
- Atsargiai supurenti tik patį dirvos paviršių.
- Jei reikia, patręšti braškėms tinkamomis trąšomis.
- Gerai palaistyti lysvę.
- Tik tuomet paskleisti mulčią.
Ypač svarbu mulčią pakloti prieš uogoms nusvyrant ant žemės. Taip jos nuo pat nokimo pradžios išliks švaresnės.
Kokio storio turi būti mulčio sluoksnis?
Tinkamas storis priklauso nuo pasirinktos medžiagos:
- šiaudų – apie 5–8 cm;
- pušų spyglių – apie 4–6 cm;
- žievės – apie 4–5 cm;
- pradžiovintos žolės – po 2–3 cm vienu kartu;
- komposto – apie 1–2 cm;
- smulkių drožlių – apie 4–5 cm.
Mulčias neturi dengti braškių kerelio šerdies. Jei augalo centras bus užverstas ir nuolat drėgnas, gali pradėti pūti lapkočiai bei augimo vieta.
Aplink patį kerelį palikite nedidelį neuždengtą tarpą.
