Vieni šunys nuo ryto iki vakaro pasiruošę lakstyti, žaisti, loti ir reikalauti šeimininko dėmesio. Kiti mieliau ramiai įsitaiso šalia žmogaus, stebi aplinką ir kantriai laukia pasivaikščiojimo. Būtent tokie augintiniai dažniausiai patinka žmonėms, ieškantiems ramaus šeimos draugo.
Rami šuns veislė gali būti tinkamesnė gyvenantiems bute, šeimoms su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie nenori itin aktyvaus ir nuolat veiklos reikalaujančio augintinio. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad kiekvienas šuo yra individualus. Jo elgesį lemia ne tik veislė, bet ir auklėjimas, socializacija, sveikata, amžius bei kasdien gaunamas fizinis ir protinis krūvis.
Štai septynios šunų veislės, dažnai vertinamos dėl ramaus, švelnaus ir stabilaus charakterio.
1. Greihaundas
Pamatę greihaundą daugelis pirmiausia pagalvoja apie greitį. Šie šunys iš tiesų gali bėgti neįtikėtinai greitai, tačiau namuose jie dažnai elgiasi visiškai priešingai – ramiai, tyliai ir net tingiai.
Po kokybiško pasivaikščiojimo greihaundas gali didžiąją dienos dalį praleisti gulėdamas ant sofos. Jis paprastai nėra triukšmingas, nekelia chaoso namuose ir mėgsta būti šalia šeimininko, tačiau nebūtinai nuolat reikalauja jo dėmesio.
Greihaundams svarbi galimybė saugiai išsilakstyti, tačiau tai nėra šunys, kuriuos reikėtų valandų valandas varginti intensyviomis treniruotėmis. Jiems dažniausiai labiau tinka trumpesnė aktyvi veikla ir ilgas poilsis.

2. Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis – nedidelis, švelnus ir labai prie žmogaus prisirišantis šuo. Šios veislės atstovai dažniausiai nori būti šalia šeimos narių, ramiai gulėti ant kelių arba sekti paskui šeimininką iš vieno kambario į kitą.
Jie žaismingi, tačiau paprastai nėra tokie audringi kaip kai kurios kitos mažos šunų veislės. Tinkamai išvedžiotas ir dėmesio gaunantis kavalierius namuose dažniausiai būna ramus bei meilus.
Ši veislė gali tikti šeimoms, senjorams ir pirmą kartą šunį auginantiems žmonėms. Vis dėlto kavalieriai sunkiai pakelia ilgą vienatvę, todėl nėra geriausias pasirinkimas žmogui, kurio ilgomis valandomis nebūna namuose.
3. Basetas
Ilgos ausys, liūdnas žvilgsnis ir neskubri eisena puikiai atspindi baseto charakterį. Tai ramus, kantrus ir gana lėtas šuo, mėgstantis patogiai įsitaisyti namuose.
Basetai nėra dideli sportininkai, tačiau jiems būtini reguliarūs pasivaikščiojimai. Šios veislės šunys turi stiprią uoslę, todėl lauke gali labai susidomėti įvairiais kvapais ir pamiršti šeimininko komandas.
Namuose basetas paprastai elgiasi ramiai, tačiau gali būti užsispyręs. Jį geriausia mokyti kantriai, nuosekliai ir naudojant teigiamą motyvaciją. Taip pat svarbu stebėti šuns svorį, nes dėl mažesnio aktyvumo basetai gali greitai priaugti nereikalingų kilogramų.

4. Vokiečių dogas
Didžiulis šuo nebūtinai reiškia didžiulį chaosą. Vokiečių dogai dažnai vadinami švelniaisiais milžinais. Nepaisant įspūdingo ūgio, namuose jie gali būti labai ramūs, meilūs ir mėgstantys ilsėtis.
Vokiečių dogui reikia pakankamai vietos patogiai atsigulti ir apsisukti, tačiau jis nebūtinai nuolat lakstys po namus. Dažnas šios veislės atstovas mieliau įsitaiso šalia šeimininko ir stebi, kas vyksta aplinkui.
Šie šunys paprastai stipriai prisiriša prie šeimos, todėl jiems svarbus artimas bendravimas. Dėl didelio kūno dydžio itin reikalingas ankstyvas mokymas – net ir draugiškas, bet nevaldomas vokiečių dogas gali netyčia pargriauti vaiką ar suaugusį žmogų.
5. Niufaundlendas
Niufaundlendas – didelis, tankaus kailio ir ypač švelnaus charakterio šuo. Šios veislės atstovai dažnai būna kantrūs, draugiški ir rūpestingi šeimos nariams.
Tinkamai socializuotas niufaundlendas paprastai ramiai reaguoja į kasdienį namų gyvenimą. Jis gali gerai sutarti su vaikais, tačiau dėl didelio svorio mažylio ir šuns bendravimą visuomet turėtų prižiūrėti suaugusieji.
Niufaundlendui reikia reguliaraus judėjimo, tačiau jis dažniausiai nėra nervingas ar nuolat šokinėjantis šuo. Reikėtų įvertinti, kad tokio augintinio kailis reikalauja nemažai priežiūros, o namuose gali atsirasti daugiau plaukų, vandens ir seilių.
6. Berno zenenhundas
Berno zenenhundas dažnai žavi ne tik savo išvaizda, bet ir ramiu, draugišku būdu. Tai šeimą mėgstantis šuo, kuris paprastai nori dalyvauti kasdieniame gyvenime, tačiau nebūtinai reikalauja nuolatinio triukšmingo žaidimo.
Šios veislės šunys gali būti kantrūs ir švelnūs, todėl dažnai laikomi gerais šeimos augintiniais. Jie mėgsta pasivaikščiojimus, buvimą gamtoje ir vėsesnį orą.
Berno zenenhundas nėra skirtas mažai judėti. Negaudamas pakankamai fizinės veiklos ir bendravimo net ramus šuo gali pradėti nuobodžiauti. Taip pat būsimam šeimininkui verta iš anksto pasidomėti veislei būdingomis sveikatos problemomis ir rinktis atsakingą veisėją.
7. Ši cu
Ši cu – nedidelis šuo, kadaise augintas kaip rūmų kompanionas. Šios veislės atstovai dažniausiai mėgsta patogų gyvenimą, žmogaus draugiją ir nėra linkę reikalauti itin intensyvių treniruočių.
Namuose ši cu gali būti ramus, meilus ir puikiai prisitaikyti prie gyvenimo bute. Jam pakanka reguliarių pasivaikščiojimų, trumpų žaidimų ir bendravimo su šeimininku.
Vis dėlto mažas dydis nereiškia, kad šuns nereikia auklėti. Neišmokytas ši cu gali loti, reikalauti dėmesio ar elgtis užsispyrusiai. Be to, jo ilgas kailis reikalauja nuolatinės priežiūros, o trumpas snukutis gali lemti jautrumą karščiui.

Ar ramus šuo gali gyventi be aktyvios veiklos?
Net ir pati ramiausia veislė negali visą gyvenimą praleisti gulėdama ant sofos. Visiems šunims reikia pasivaikščiojimų, galimybės uostinėti, tyrinėti aplinką, mokytis ir bendrauti.
Kai šuo negauna pakankamai veiklos, ramus charakteris gali pasikeisti. Augintinis gali pradėti graužti daiktus, loti, rausti, nerimauti likęs vienas ar priaugti svorio. Todėl renkantis šunį reikėtų vertinti ne tik tai, kaip jis elgiasi namuose, bet ir ar šeimininkas galės patenkinti jo kasdienius poreikius.
Veislė nėra vienintelis svarbus kriterijus
Ieškant ramaus augintinio verta pagalvoti ne tik apie šuniuką. Suaugusio šuns charakteris dažnai jau būna aiškiai susiformavęs, todėl gyvūnų globos organizacijos darbuotojai gali padėti atrinkti ramų, prie konkrečios šeimos gyvenimo ritmo tinkantį šunį.
Prieš priimant galutinį sprendimą taip pat svarbu įvertinti šuns dydį, kailio priežiūrą, sveikatos rizikas, išlaikymo kainą, gebėjimą likti vienam ir fizinio aktyvumo poreikį.
Ramus šuo nėra dekoracija ar minkštas žaislas. Tačiau tinkamai pasirinktas, socializuotas ir prižiūrimas augintinis gali tapti tylia, švelnia ir nepaprastai ištikima kasdienio gyvenimo dalimi.






