Viena iš seniausių būsto apdailos medžiagų – mediena – šitiek amžių vertinama ne tik todėl, kad tenkina mūsų pragmatinius poreikius, bet ir dėl estetinių savybių – visų pirma dėl nepakartojamos spalvų ir tekstūrų įvairovės.
Gamta kopijų nekuria
Medžio tekstūrai būdingi natūralūs ir drauge unikalūs raštai interjero apdailai suteikia originalumo. Kartais net nereikia labai stengtis kuo įspūdingiau medieną apdoroti – pati gamta tuo jau pasirūpino… Beje, ir sendamas medis nepraranda savo prigimtinio žavesio: kai laikui bėgant pasidengia patina, jo spalva ir tekstūra išryškėja, ir tai suteikia subtilaus žavesio. Beje, medienos spalva labai priklauso nuo klimato sąlygų. Atogrąžų kraštų mediena paprastai būna tamsių, ryškių spalvų (juodos, tamsiai raudonos), vidutinių platumų klimato zonų – šviesesnė, blankesnė. Kalbant apie mūsų kraštuose augančius medžius, tamsiausio atspalvio mediena yra ąžuolų ir riešutmedžių.
Atrodytų, užteks medžio lukštu padengti vienokį ar kitokį daiktą, ir atsiskleis visas medžio tekstūros žavesys. Taip, jis atsiskleis, tačiau to neužteks: tik medžio masyvas atrodo gyvas, šiltas, tvirtas ir saugus. Gal todėl ir šiandien dizaineriai kuria išskirtinius daiktus iš storų medžio kamienų, gal todėl taip įspūdingai atrodo interjero akcentai iš grubaus, beveik neapdoroto medžio, kai įtrūkimai, nelygumai ir kiti „trūkumai“ ne slepiami, o, atvirkščiai, išryškinami?
Mediena, ko gero, yra viena pirmųjų medžiagų, kurią žmogus ėmė naudoti interjerui dekoruoti.
Pasiteisinę privalumai
Mediena pasižymi daugeliu puikių savybių, dėl kurių ją mielai renkamės būstui puošti. Beje, šios savybės provokuoja gamintojus sukurti įvairių pseudomedinių apdailos medžiagų – jų išvaizda primena medį, bet iš tiesų tėra jo polimerinė imitacija. Nors išorinių panašumų nemažai, tačiau šilumos ir gyvybės neverta tikėtis…
– Ekologiškas saugumas. Mediena daugeliu atvejų – ekologiškai švari medžiaga, jei tik neapdorota kenksmingais chemikalais. Daugelis šiuolaikinių medžiagų sukelia alergiją, išskiria žalingų cheminių junginių, galinčių kauptis organizme, o mediena šio neigiamo poveikio neturi.
– Teigiama energija. Natūrali mediena interjere sukuria ramybės ir pusiausvyros pojūtį. Ji neutralizuoja neigiamą energiją, gali slopinti stresą. Mokslininkai randa daugybę patvirtinimų, kad medis teigiamai veikia žmogaus gyvybines funkcijas. Kinų erdvės komponavimo mene fengšui mediena – tai simbolis, įprasminantis gyvenimo pradžią, rytą, pavasarį.
– Harmoningai dera su kitomis medžiagomis. Pasak dizainerių, mediena – pati suderinamiausia medžiaga. Ją galima komponuoti su metalu, stiklu, oda ir net plastiku – visur prisitaiko ir randa savo vietą.
– Ilgaamžiškumas. Kaip apdailos medžiaga, mediena labai ilgaamžė. Jei paruošiama, džiovinama ir apdailinama laikantis visų taisyklių, ji tarnaus ne dešimtmečius, o net šimtmečius. Daugelio dvarų ir rezidencijų interjerai, papuošti mediena, išgyveno iki mūsų dienų nuo XVI–XIX amžių. Be to, mediena labai sėkmingai restauruojama.
– Garso ir šilumos izoliacija. Būstas, kuriame daug medinės apdailos, – ne tik šiltas, bet ir apsaugotas nuo pašalinio triukšmo.
– Be daugybės privalumų mediena turi ir trūkumų. Visų pirma, tai – nepigus malonumas. Be to, ją nesunku pažeisti – plytelės, metalas ar šiuolaikinės sintetinės medžiagos tvirtesnės. Mediena neatspari ugniai ir pati palaiko degimą. Beje, kuo ji tvirtesnė, tuo sunkiau dega, tačiau, jeigu užsiliepsnoja, temperatūra būna išties aukšta.
Mados keičiasi, mediena prisitaiko…
Laikas bėga, interjero dekoravimo mados tendencijos kinta – atrodytų, ir mediena galėtų užleisti savo pozicijas. Bet ne… Kaip jai tai pavyksta, tektų ilgai svarstyti, bet aišku viena – mediena yra paklusniausia medžiaga, harmoningai prisitaikanti prie pačių įvairiausių stilių: kaimiškojo ir etnostiliaus, klasikinio ir minimalistinio. Dėl tokio nesustabarėjimo ji išlieka amžinai įdomi. O „lankstumo“ medienai išties nestinga: juk skirtingi interjero puošybos stiliai kelia kitokius reikalavimus. Siekiant sukurti lietuviško kaimo trobos ar Alpių namelio stilių (šalė) luboms dekoruoti užteks tokio svarbaus atributo kaip medinės sendintos sijos, o klasikiniam interjerui tiks sudėtingesnis, pretenzingesnis dekoravimo mediena būdas, pavyzdžiui, buazerijos, mozaikos ar kesoninės lubos.
Papūtus naujiems mados vėjams mediena persimaino: tarkim, baltai perdažius prieš kelis dešimtmečius madingas lakuotas dailylentes, kuriomis buvo apkaltos koridoriaus sienos, jos virs dabar populiaraus Provanso stiliaus akcentu. Prisitaikėliškam medžio lankstumui talkina ir šiuolaikinės technologijos. Įranga mediniam gaminiui gali suteikti praktiškai bet kokią formą, o jo paviršiuje netgi atkuria iš piešinio ar nuotraukos pasirinktą reljefinį ornamentą. Įvairiausios cheminės priemonės – skaidrus lakas, beicas – ne paslepia, o, atvirkščiai, pabrėžia prigimtinę medžio tekstūrą. Yra ir tokių priemonių, kuriomis galima imituoti medžio senėjimą, netgi kirvarpų pėdsakus jame – sendinta mediena atrodo kilmingai.
Šiandien iš medienos daromos praktiškai bet kokios interjero detalės: grindų dangos ir laiptai, baldai ir palangės, durys ir sienų plokštės, širmos ir šviestuvai, indai ir nuotraukų rėmai. Ir visa tai gražu – medienos raštas, spalva, tekstūra, netgi aromatas ir kuriama nuotaika.
Šiuolaikinės medžiagos greit išeina iš mados, o klasikinė medienos apdaila neužleidžia savo pozicijų.
Egzotiška, nes kitokia
Įspūdingiausiai atrodo ryškios tekstūros mediena – išraiškingas grafinis ornamentas, tamsių ir šviesių atspalvių kontrastai. Kuo sudėtingesnė medienos sandara, tuo įvairesnė ir gražesnė jos tekstūra. Egzotiškiausius medienos piešinius yra sukūrusi Afrikos gamta, o ir šio karščiausio žemyno klimatas lėmė tai, kad čia augantys medžiai pasižymi pačia tvirčiausia, tankiausia ir sunkiausia mediena. Iš Afrikos dryžuota mediena atkeliavo į europietiškus interjerus daugiau kaip prieš šimtą metų, kai buvo susižavėta etnostiliumi. Ir šiandien egzotiška mediena atrodo prabangiai (o ir yra brangi…) bei šiuolaikiškai, nes dryžiai – kontrastingi spalvos pokyčiai – traukia akį, stipriai veikia regimąjį erdvės suvokimą. Toks dekoravimo būdas priklausomai nuo konteksto erdvei suteikia iškilmingumo ir patrauklumo, griežtumo ir optimizmo, ritmingumo ir dinamiškumo.
Įspūdinga tekstūra ir spalvomis pasižyminčios egzotiškos medienos išties daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio galima įsivaizduoti. Tai – ne tik tamsiai ruda su siauromis juodomis juostelėmis vengės mediena, išsiskirianti sodria spalva ir išskirtiniais raštais.
* Dalbergijos (įprasčiau vadinama palisandru, bet tai – neteiktinas žodis) medienos atspalviai išties keisti: šokoladinės ar tamsiai violetinės spalvos ruoželiai kaitaliojasi su oranžiniais ar rausvais. Ši tamsių ir šviesių atspalvių kaita itin dekoratyvi. Dalbergijos mediena – specifinio, lengvai aitraus aromato, tvirta ir sunki (artima ąžuolo medienai), nesunkiai poliruojama. Beje, dalbergijos auga labai lėtai – tai irgi turi įtakos kainai.
* Svietenija (dažniau galime sutikti neteiktiną pavadinimą mahagonis) – dar viena vertinga mediena, pasižyminti unikaliomis dekoratyviomis savybėmis. Sodraus raudono atspalvio, įdomios tekstūros – ją puošia keistai išsiraičiusios metų rievės. Mediena pasiduoda įvairiems apdailos būdams, o gamintojams to ir tereikia.
* Didžiojo tikmedžio mediena naudojama jau porą tūkstančių metų. Ji laikoma vertinga, nes yra labai patvari. Taip pat vertinama dėl glotnaus ir malonaus liesti paviršiaus, mat jis aliejingas ir atsparus drėgmei. Akį traukia rudai auksinio ar rudai purpurinio atspalvio dryželiai, besikaitaliojantys su kontrastingais tamsiais. Didžiojo tikmedžio mediena atspari cheminėms medžiagoms, tad tinka gaminiams, sąveikaujantiems su rūgštimis, pavyzdžiui, įvairiems virtuvės reikmenims.
* Afzelija (šis pavadinimas neįprastas, mediena dažniau netaisyklingai vadinama doussie) – labai šiltos spalvos ir išraiškingos, elegantiškų raštų tekstūros.
* Ebeno mediena yra juodo atspalvio ir lygios tekstūros – metų rievių joje beveik nematyti. Ji labai sunki ir tvirta.
* Plienmedis (neteiktinas pavadinimas yra merbau) – sodrios rudos spalvos. Ją pagyvina auksinio atspalvio taškeliai – į medieną įsigėrusios geltonos dulkės.
