Mano Namai gegužės mėnesio viešnia Dana – didžiulė krištolo mylėtoja, o apie šią medžiagą yra sukaupusi nemenką žinių bagažą. Daugelis mano, kad krištolo mados tendencijos likusios praeityje, tačiau, anot dizaino tendencijas stebinčios Danos, krištolo indai šiuo metu išgyvena tikrąjį atgimimą. Ji pasakoja, kad šiuo metu mados vėjai ypatingai palankūs spalvotam krištolui bei dekoruotam aukso ar sidabro detalėmis. Tai ne tik daili, stilinga, elegancija ir prabanga alsuojanti namų detalė, tačiau ir išliekamąją vertę turintys daiktai. Vintažinių indų ekspertė dalinasi naudingomis įžvalgomis apie krištolą ir kaip iš jo pagamintus daiktus tinkamai prižiūrėti.
Krištolas – kas tai per medžiaga?
Pradėkime nuo to, kad tiek stiklo gaminiai, tiek krištolo yra įprastas stiklas, tik į krištolo sudėtį dažniausiai įeina švinas. Dana pasakoja, kad pagal standartus, gaminiai, kuriuose švino yra virš 10 proc. yra vadinami krištolu. Paprastas stiklas susideda iš trijų pagrindinių komponentų: kalkių, sodos ir kvarcinio smėlio.
Norint išgauti krištolą, gamybos metu dalis kalkių yra pakeičiamos švinu. Tad, priklausomai nuo švino kiekio, yra keli krištolo kokybės lygiai: ne mažiau kaip 18 proc. švino; ne mažiau kaip 24 proc. švino ir ne mažiau kaip 30 proc. švino. Pastarasis yra prabangiausias ir kokybiškiausias krištolas. Būtent švinas krištolui suteikia vaiskumo, skaidrumo, spindesio ir vilnijančio skambesio.
Nors švinas paprastai yra toksiška medžiaga organizmui, bet baimintis dėlto nevertėtų, kadangi išskiriamas švino kiekis paprastai yra per mažas, kad būtų žalingas. Be to, visi ES krištolo gamintojai privalo patikrinti savo gaminius dėl švino pralaidumo. Tačiau reikėtų vengti ilgesnį laiką laikyti alkoholinius gėrimus krištoliniuose grafinuose.
Vintažinių indų ekspertė ir pardavėja Dana sako, kad taip pat yra krištolo, į kurio sudėti įeina kalio ir kalcio oksidai, tokia sudėtimi krištolą gamina čekai. Rečiau, bet galima sutikti gaminių į kurių sudėtį įeina titano oksidas. Tokie indai yra praktiškesni ir atsparesni dūžiams.
„Rankų darbo krištolo indų gamyba yra kruopštus, sudėtingas, daug laiko ir kūrybiškumo reikalaujantis procesas, kurio dėka iš meistro rankų išeina tikri šedevrai. Spalvoto krištolo gamybai yra naudojami du būdai. Pirmasis, kai kepimo metu paruoštas stiklas yra nudažomas dažais, o po to vėl deginamas. Kitas spalvoto krištolo gamybos būdas yra dvisluoksnis, kai stiklas nudažomas spalva (pvz., mėlyna spalva išgaunama kobalto pagalba, raudona – auksu, žalia – chromu ir geležimi, švelniai rausva – siciliu) ir tik vėliau formuojamas putimo metu. Todėl išorėje gaminys yra spalvotas, o vidinė dalis – bespalvė. Briaunelės nupjaunamos giliai iki skaidrios dalies, suformuojant raštą. Kuo subtilesnės briaunos, tuo vertingesnis krištolas. Šis spalvoto krištolo metodas yra daug vertingesnis“,– žiniomis dalijasi Dana.
Kuo krištolas skiriasi nuo paprasto stiklo?
Svarbiausi kriterijai skiriantys krištolą nuo stiklo yra garsas, žvilgesys, skaidrumas ir gaminio svoris. Pakėlus krištolo taurę prieš šviesą ji suspindi visomis vaivorykštės spalvos gamomis, o stuktelėjus pirštu į briauną, skambesys turi būti vilnijantys. Ekspertai sako, kad kokybiško krištolo skambesys turi trukti apie 10-12 sekundžių.
Kaip teisingai priežiūrėti krištolinius indus?
Vintažo ekspertė, pasakodama apie krištolo priežiūrą, pabrėžia, kad daug kam kyla abejonės ar galima krištolinius indus plauti indaplovėje.
„Visų pirma, siūlau atsižvelgti ar krištolo indas neturi klijuotų detalių (kojelių, rankenėlių), nes karštas vanduo klijus gali ištirpinti taip pažeidžiant indą. Mano patarimas – pasirinkite švelniausią plovimo režimą ir ne didesnę nei 40 laipsnių temperatūrą. Taip pat nenaudokite agresyvių ploviklių. Visgi plono skaidraus krištolo taurių plauti indaplovėje nerekomenduoju, kitaip rizikuojama , kad praras blizgesį ir pabals. Bene svarbiausias pastebėjimas nuo ko reikėtų saugoti krištolo gaminius, tai dideli, staigūs temperatūros skirtumai, nerizikuokite šalto krištolo plauti po karšto vandens srove.
