Anksčiau burokėlius įsivaizdavau tik kaip šaltibarščių priedą. Ir tai, burokėliai turėjo būti marinuoti, rūgštūs ir panašiai. O dabar kažkaip vis dažniau užsinoriu burokėlių ir nebūtinai tokių jau stipriai marinuotų. Be to, aš labai mėgstu visokius makaronų patiekalus, o lazanija yra tas daiktas, su kuriuo galima eksperimentuoti, kiek tik galva neša. Savo archyve turiu surašiusi jau bent tris lazanijos variacijų receptus, bet šiandien pasidalinsiu turbūt keisčiausiu iš jų – lazanija su burokėliais.
Sudėtis:
6 lazanijos lakštai (pastaruoju metu aš naudoju šviežius lazanijos lakštus, kurių nereikia apvirti)
200 g trintos varškės
3 valg. šaukštai grietinės (galima naudoti natūralų jogurtą be priedų)
Svogūnas
Fermentinis sūris
Indelis smulkintų konservuotų pomidorų
Pusės citrinos sultys
Sojų padažas
Džiovintos petražolės
Druska, pipirai
Paruošimas:
Varškę sumaišyti su grietine, druska, pipirais ir džiovintomis petražolėmis. Burokėlius sutarkuoti, ant jų užspausti citrinos sultis ir užpilti keletą šaukštų sojų padažo. Burokėlius taip pamarinuoti apie pusvalandį. Svogūną supjaustyti pusžiedžiais ir apkepinti keptuvėje. Į indą, kuriame keps lazanija, įdėti kelis šaukštus smulkintų konservuotų pomidorų (galima naudoti trintus pomidorus). Dėti vieną lazanijos lakštą, ant jo gausiai uždėti pamarinuotų burokėlių. Dėti kitą lakštą ir jį aptepti varškės mase. Toliau dėti sekantį lakštą, o ant jo uždėti apkepintus svogūnus ir šiek tiek smulkintų pomidorų. Sekantį lakštą vėl aptepti varškės mase, ant sekančio vėl dėti burokėlius, o ant paskutinio – uždėti likusius pomidorus ir gausiai pabarstyti tarkuotu sūriu. Lazaniją kišti į įkaitintą orkaitę maždaug 20 minučių kol sūris gražiai apskrus. Skanaus!