Vejapjovė – vienas dažniausiai naudojamų prietaisų šiltuoju metų laiku. Tačiau kuo dažniau įnagis naudojamas, tuo labiau jį reikia prižiūrėti. Jautriausia vejapjovės dalis yra peilis. Ir nors kai kurie vejapjovių savininkai patys mėgina jį pagaląsti, specialistai sako, kad neturint reikalingų įgūdžių, tai gali būti pavojinga.
Dėvisi nevienodai
Kas kiek laiko reikėtų galąsti vejapjovės peilį pasakyti pakankamai sudėtinga, nes tai gali priklausyti ir nuo pačios vejos, kiek joje elementų, pavojingų vejos peiliui.
„Vejapjovės peilio dėvėjimąsi lemia ne tik tai, kaip dažnai ir daug ji naudojama, bet ir nuo to, kiek vejoje yra elementų, šipinančių peilį. Pavyzdžiui, jei vejoje yra smėlio ar akmenų ir jie patenka į vejapjovę, tai ne tik kenkia peiliui, bet ir gali stipriai mechaniškai jį pažeisti, sugadinti nepataisomai“, – teigia bendrovės „Husqvarna Lietuva“ rinkodaros vadovas Tadas Gudauskas.
Visgi paprastai vejapjovės peilį užtenka galąsti bent vieną kartą per sezoną (geriausia sezono pradžioje), o tarnauti jis gali ir 3–5 metus. „Jei norite, kad vejapjovės peiliai laikytų ilgiau, nepjaukite šlapios žolės ir stenkitės iš pievelės išrinkti stambesnius akmenis bei atsitiktinai paliktus daiktus, kurie gali sugadinti peilį. Atšipusį peilį reikia periodiškai galąsti, mat negaląstas ir išsibalansavęs peilis sukelia didesnes vibracijas, dėl kurių gali būti pažeidžiamas vejapjovės korpusas ir kitos dalys“, – pataria Mocevičiaus firmos „Ginalas“ specialistas, vadovo pavaduotojas Eduardas Derenka.
Kad vejapjovės peilį reikia galąsti, galima pastebėti pasižiūrėjus į nupjautą veją. Jei pjūvis lygus, švarus, peilis pakankamai aštrus ir dar galima jį naudoti tokį, koks yra. Jei pjūvis nelygus, matomos atplaišos, tuomet peilį reikia galąsti.
Pagrindiniai principai
Peilį pagaląsti galima tik nuėmus jį nuo vejapjovės. Norint tai padaryti, pirmiausia vejapjovę reikia apversti ant atlenktų rankenų. Jokiu būdu negalima jos guldyti ant šono arba ratais aukštyn. Būtina nuo uždegimo žvakės nuimti aukštos įtampos laidą. Tuomet reikėtų užfiksuoti peilį medine kaladėle ir atsukti raktu peilio varžtą. Atsukimo kryptis – standartinė.
Beje, jei planuojama peilį vežti pagaląsti pas tai išmanančius meistrus, rekomenduojama taip pat vežti tik nuimtą peilį, o ne visą vejapjovę.
Nuėmus peilį jį reikia galąsti aštria dilde, nenukrypstant nuo gamyklinio aštrinimo kampo, kuris yra lygus 30 laipsnių. Galandama tik viena pusė – apatinėje pusėje tik pašalinama užvarta. Įgūdžių turintys profesionalai tam naudoja elektrinį kampinį šlifuoklį.
Pataria gerai pagalvoti
Visgi specialistai pastebi, kad ne kiekvienas vejapjovės turėtojas sugeba savarankiškai pasigaląsti peilį. Tai procesas, reikalaujantis įgūdžių ir precizikos. Prastai pagalandus atšipusį peilį, tai pasijus iš karto.
„Jei vienoje pusėje peilis pagalandamas nelygiai, palyginus su kita, pjaunant veją iš karto pasijunta vejapjovės vibracija. Vibruojant peiliui, vibruoti ima ir velenas. Nesiimant veiksmų galima sugadinti vejapjovę“, – teigia T. Gudauskas.
Be to, retais atvejais nelygiai pagaląstas vejapjovės peilis gali rimtai sužeisti aplinkinius asmenis ir patį vejos pjovėją. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja galandimą patikėti specialių įrankių ir žinių turintiems specialistams.
