Paauglystė komplikuota tuo, kad vaikas – jau nebe vaikas, tačiau dar ir ne suaugęs. Tačiau jo asmenybės įtvirtinimas vyksta visais frontais…
Jis nori pareikšti nuomonę. Tikisi būti išgirstas ir suprastas. Įsitikinęs, kad kiti yra tikri kvailiai, o jis vienas žino, kaip pertvarkyti pasaulį. Kaip gyventi pagal savo tvarką ir nejausti sąžinės graužaties, jei ta tvarka prieštarauja visuomenės normoms.
Paauglys šiaušiasi kaip papūga, tačiau drauge mokosi mėgdžiodamas suaugusiuosius. Toks vaikas – kaip apsiplunksnavęs paukščiukas, tačiau jo plunksnos gula dar ne itin dailiai.
Paauglio kambarys – jo tvirtovė. Čia vietos turi užtekti mėgiamų dainininkų fotografijoms, riedlentei, dviračiui, futbolo kamuoliui…
Kuo paauglio kambarys skiriasi nuo mažamečio vaiko asmeninės erdvės?
* Jis gali išsiversti su mažiau baldų – pakaks lovos, stalo ir kompiuterio.
* Taip pat gali atsirasti kampas, kuriame bus galima pasėdėti su draugais – tiks pagalvėlės, sėdmaišiai, kilimas ar sofa-lova, keli foteliai.
* Spalvos gali būti ne tokios intensyvios – apskritai, tegu savo erdvę paauglys kuria pats. Leiskite jam dažyti sienas, piešti grafičius, kabinti lentynas ir plakatus. Sienos nesvarbu – svarbiau vaiko kūrybiškumas ir suteikta galimybė jam reikštis.
Paauglio kambarys dažnai primena saugia slėptuvę, urvą, kuriame galima rasti nuo apiplėkusių sumuštinių palovėje iki kojinių ant kompiuterio procesoriaus. Apskritai paaugliui idealiausia būtų, jei jo kambaryje dar stovėtų unitazas ir šaldytuvas, kuris tarsi stebuklinga skrynelė, pats pasipildytų visokių gėrybių.
Tačiau išmintingi tėvai nedarys to – kad bent jau retkarčiais išvystų savo atžalą, išeinančią iš taip jam mielo SAVO KAMBARIO…
O jausti stilių, konsultuoti ir patarti paaugliui turėsite išmintingai, nes juk žinote, kokia dažna būna atmetimo reakcija. Ypač kai siūlo tėvai… :)
Štai variantai, kurie galbūt įkvėps būsto atnaujinimui:
Shutterstock nuotr.