Prasidėjus kalendoriniam pavasariui, norisi kuo daugiau žalumos. Dauguma ima sukti galvas, ką galima būtų užsiauginti čia pat – ant palangės, ir kokie augalai tiktų lysvei ar šiltnamiui. GRYNAS.lt kalbina Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) botanikę Teresę Jokšienę, kuri pataria, kaip nepasiklysti sėklų pasaulyje.
– Parduotuvių lentynose – devynios galybės sėklų rūšių. Į ką siūlytumėte atkreipti dėmesį jas renkantis? – GRYNAS.lt paklausė T. Jokšienės.
– Kai žmogus jau žino, ką nori auginti – gėles ar daržoves, reikia eiti į parduotuvę. Sėklų vertę kaip ir bet kurio daikto pirmiausiai atspindi kaina. Jei pirksime bet kuriame prekybos tinkle, kur sėklos yra viena iš dešimčių tūkstančių prekių, jos bus pigios, bet ten visko gali būti. Jos gali būti senos, likusios iš praėjusių metų. Reikėtų pasižiūrėti į datą, kuri turi būti parašyta ant pakuotės, kad nenusipirktumėte labai senų sėklų. Pakuotės visada yra labai gražios – spalvotos, jų dizainas labai patrauklus. Jeigu sėklos nebrangiai kainuoja, gali būti net ne tos rūšies įpilta, nes visur yra žmogiškasis faktorius. Jeigu mažai mokama, tokių atsitikimų gali pasitaikyti daugiau.
Ypač reikia atkreipti dėmesį, jeigu tai yra hibridinės sėklos. Tiek gėlių, tiek daržovių yra išrasta labai daug veislių. Norint surinkti sėklas nuo tokių veislių, reikia specialiai apdulkinti ir auginti, kad iš tų sėklų vėl išdygtų augalai su reikiamais požymiais. Jeigu taisyklių nesilaikoma, iš sėklų gali išdygti visiškai kitaip atrodantys augalai. Tokie momentai dažniausiai pasitaiko perkant pigias sėklas, kur įvardinta yra ne sėklų firma, o prekybos firma. Yra firmos, kurios augina augalus sėkloms ir jas platina. Tokios sėklos yra žymiai brangesnės lyginant su prekybos tinkluose esančiomis, bet ir didesnė tikimybė, kad nusipirksite tai, ko iš tikro norite.
– Patariate sėklų kreiptis į specializuotas parduotuves, o ne vaikytis akcijų prekybos centruose?
– Viskas priklauso nuo to, kiek mes galime išleisti pinigėlių, kiek galime į tai investuoti. Nesakau, kad visos pigios sėklos yra blogos, tikrai ne. Bet yra žymiai didesnė tikimybė, kad jos gali visiškai nesudygti, nes gali būti senos (o kelių metų sėklos praranda savo daigumą) arba tiesiog gali išdygti ne tai, ką pasėsime.
– Ar sėklos nesenos galima atskirti tik pagal datą ant jų pakuotės?
– Kitaip neatskirsime – parodo data. Bet žinote – čia Lietuva, čia lietūs lyja. Lietuvaičiai prekybininkai užsienyje prisiperka pigiausių sėklų, o Vakarų Europoje firmos senas sėklas nukainuoja. Ir jeigu prekybininkai, nusipirkę senų sėklų, supilsto jas į pakelius, o ant pakuočių surašoma pakavimo data, tai irgi… Bet jeigu augalus sėjame tik savo poreikiams, pramogai, sėklų nepirksime daug, nebus dideli nuostoliai. Svarbu atkreipti dėmesį į sėklų daigumą, į jų rūšinį atitikimą.
– Kovą žmonės pradeda dairytis į daržoves, jų sėklų įsigijimą – ką jau galima būtų sėti? O galbūt apskritai nėra augalų, kurių negalima būtų sėti šiuo metų laiku?
– Jūs teisingai pasakėte – nėra to, ko negalima sėti. Kokiu tikslu bus sėjama – ar bus auginama ant palangės, o kai atšils oras, išnešime į balkoną, ar mes norime užsiauginti daigus, kuriuos pasodinsime lauke – lysvėje ar šiltnamyje. Turi būti tikslas. Jeigu auginti kambaryje – galima tai daryti ištisus metus. Kai yra tamsios ir trumpos dienos, reikia augalus papildomai apšviesti. Auginant kambaryje, galima viską sėti.
Jeigu lauke – dažnai ant pakuotės būna parašyta, kiek laiko reikia iki derliaus. Reikėtų atskaičiuoti nuo to laiko, kada mes jau norime turėti derlių, ir tada pasisėti.
– Dažniausiai žmonės daržoves pradeda auginti namuose, ant palangės, o po to perkelia į lysvę ar šiltnamį. Jeigu žmogus turi tik butą, ar jam įmanoma užsiauginti daržovių vien namų sąlygomis?
– Yra įmanoma, bet tuomet reikės daugiau darbo. Pavyzdžiui, krapus reikia kelis kartus metuose sėti. Jiems reikia daug šviesos. Galima pasėti, jis išdygs, mes suskinsime, sunaudosime ir vėl pasėsime kitus. Arba galima padaryti žaliąjį konvejerį – nelaukiame, kol viską suvartosime, dalis augalų dar tik dygsta, kitus jau valgome ir pan.
– Minite, kad augalus anksčiau pasėjus, reikia daugiau šilumos ir šviesos. Kaip augalus galima dirbtiniu būdu apšviesti?
Augalų sodinimą turėtų rinktis tokie žmonės, kurie parėję iš darbo nori turėti natūralios veiklos, nes augalai gali būti ne tik kaip maisto šaltinis, bet ir sudaryti kompaniją, mes galime medituoti šalia jų.Botanikė Teresė Jokšienė
– Pavasarį, kai atsiranda noras sėti, yra lengviau, nes ir dienos ilgesnės, ir daugiau saulėtų dienų atsiranda. Jeigu augalams natūralios šviesos neužtenka, galima juos auginti ir be langų esančioje erdvėje, bet reikės papildomai apšviesti.
Augalams reikia ne viso saulės šviesos spektro, užtenka raudonų ir mėlynų spindulių. Yra specialūs šviestuvai, specialios lempos augalų auginimui. Jose yra tik augalui reikalingi bangų ilgiai, aišku, tokios lempos yra pakankamai brangios. Tie, kas tokiu būdu augina, tikrai džiaugiasi, nes tai yra investicija ne vieniems metams.
– O kaip yra su augalo maistinėmis savybėmis, ar jos neprapuola, lyginant augalus, kurie auga natūralioje šviesoje ir tuos, kurie auginami dirbtinoje šviesoje?
– Nesu skaičiusi jokių tyrimų, bet gal kas nors tokių ir yra atlikęs. Jeigu augalas gauna visą spinduliuotę, turėtų išlikti (jo maistinės savybės – red. past.).
– Kokias pastebite dažniausias klaidas, kurias daro nepatyrę daržininkai?
– Nepatyrusiems daržininkams reikia suprasti, kad tai yra ne vienkartinis darbas, kad pasėsime ir viskas bus. Priežiūra yra vos ne kasdienė. Augalų sodinimą turėtų rinktis tokie žmonės, kurie parėję iš darbo nori turėti natūralios veiklos, nes augalai gali būti ne tik kaip maisto šaltinis, bet ir sudaryti kompaniją, mes galime medituoti šalia tų augalų.
Nesakau, kad visos pigios sėklos yra blogos, tikrai ne. Bet yra žymiai didesnė tikimybė, kad jos gali visiškai nesudygti, gali būti senos arba tiesiog gali išdygti ne tai, ką pasėsime.Botanikė Teresė Jokšienė
Pagal tai, kiek galėsime skirti augalams laiko, juos ir renkamės. Pavyzdžiui, krapus reikės dažnai sėti iš naujo, pasirinkus svogūnus, juos bus galima ilgai auginti tuos pačius.
– Sakykite, ar galima būtų įvardyti augalus, kurie reikalauja mažiausiai priežiūros ir tiktų tiems, kurie negali tam skirti daug laiko ir priežiūros, bet vis tiek nori, kad namie būtų ir gražu, ir kažkas valgomo užaugtų?
– Darbo reikia visiems augalams. Jūs paminėjote, kad žmonės nori, kad būtų gražu… Tai yra sudėtinga suderinti, kad būtų ir gražu, ir naudojama maistui. Dabar labai madoje daržoves statyti kaip papuošimus. Bet jeigu mes skabysime, naudosime maistui, nelabai įsivaizduoju, kaip ten bus gražu. Reikėtų pagalvoti ir šituos dalykus atskirti. Galima turėti lovelį maisto naudojimui, ir kitą – grožiui kitoje vietoje.
O mažiausiai priežiūros galbūt reikalauja salierų šaknys, svogūnai. Morkų, manau, tikrai nesugalvosime kambaryje auginti,nes reikės žemės sluoksnio, o lapų paprastai nevalgome. Ir žinoma lapinės salotos – kodėl gi ne, galima mėginti.
– Ačiū už pokalbį.
