Vaiko kambarys – labiausiai branginamo ir pažeidžiamiausio šeimos nario erdvė. Šio kambario įrengimas reikalauja balanso tarp funkcionalumo, saugumo ir estetinio vaiko augimo poreikio.
Neretai tėvams šios erdvės įrengimas ar atnaujinimas tampa tikru iššūkiu, nes būtina suderinti tris pagrindines funkcijas: poilsį, mokymąsi bei žaidimus. Architektė, interjero dizaino studijos „Lapukas ir pieštukas“ bendraįkūrėja Martyna Kazlauskienė tikina, kad įrengiant vaikų erdvę būtina apgalvoti daugybę aspektų, o svarbiausia – nesivaikyti vienkartinių tendencijų ir aklai nesekti pavyzdžių socialiniuose tinkluose. Kaip įrengti funkcionalią, praktišką ir jaukią erdvę, kuri džiugintų tiek tėvus, tiek ir mažuosius?
„Ne“ madų vaikymuisi, „taip“ funkcionalumui
M. Kazlauskienės teigimu, projektuojant vaikų kambarius labai svarbus erdvės funkcionalumas, tai yra, kambarys turėtų būti lengvai transformuojamas, keičiamas. „Nuo kūdikystės iki paauglystės vaikų kambarys turėtų būti atnaujinamas bent keletą kartų. Maždaug iki penkerių, šešerių metų vaikų kambarys yra labiau žaidimų kambarys. Nuo septynerių metų kambarys jau turi keistis, nes reikia paruošti vietą rašomajam stalui. Nuo 11-13 metų, kuomet prasideda paauglystė, vaikai labai dažnai pareiškia norą vėl keisti savo kambarį: perdažyti sienas, įrengti paslėptą LED apšvietimą, keičiantį spalvas ar panašiai. Tokiame amžiuje dažnai atsiranda nauji hobiai, vaikai pradeda lankyti įvairius būrelius, tad gali kilti noras rasti vietą pianinui, gitarai, knygų lentynoms“, – pasakoja architektė.
Kitas svarbus aspektas – ergonomiški, vaikų amžių atitinkantys ir saugūs baldai. „Jeigu kambaryje gyvena daugiau nei vienas vaikas, tuomet labai svarbu baldus projektuoti taip, kad kiekvienas vaikas turėtų savo asmeninę erdvę, kurioje galėtų pabūti vienas ir jaustis saugiai. Tam gali būti naudojamos pertvaros, širmos, užuolaidos ir kiti erdves atskiriantys elementai“, – teigia M. Kazlauskienė.
Architektės teigimu, vienas svarbiausių patarimų, kurį ji visuomet turi paruošusi klientams – nesivaikyti madų ir nesistengti vaikų kambariuose atkartoti pinterest‘e matytų itin preciziškai atrodančių vaikų kambario interjerų. „Reikėtų atskirti tikrą gyvenimą nuo surežisuotos fotosesijos, kuomet lentynoje vaiko kambaryje matyti tik vienas žaisliukas. Būtina apgalvoti daiktų laikymo vietą: drabužiai, žaislai, knygos, smulkios Lego detalės ir panašiai. Privalu apgalvoti, kur stovės rašomasis stalas, kuriose patalpos vietose bus reikalingi elektros taškai.
Labai svarbu apsvarstyti, kiek kambaryje gyvens vaikų: ar bus atskiros lovos, ar dviaukštės – pagal tai taip pat priklauso elektros taškų ir apšvietimo planavimas. Jeigu vaikas yra vyresnis ir jau moka iškomunikuoti savo poreikius bei norus, rekomenduoju įtraukti vaiką į kambario planavimą. Tai yra, leisti pasirinkti iš keletos, bet būtinai prieš tai tėvų atrinktų, skirtingų lovų, stalų, sienų spalvų variantų“, – pataria interjero specialistė.
Dekoro galimybės ir apšvietimo svarba
Vaikų kambarys neatsiejamas nuo dekoro elementų, suteikiančių patalpai jaukumo, žaismės. Vis tik renkantis dekoro akcentus pirmiausiai būtina atkreipti dėmesį į saugumą bei funkcionalumą. „Jei kalbėtume apie tekstilę, norint vaikų kambariui parinkti audinius, būtina atsižvelgti į tai, kad jie būtų lengvai valomi, atsparūs trinčiai ar drėgmei, esant poreikiui būtų lengvai išvalomi, išskalbiami. Nerekomenduoju vaikų kambaryje rinktis kiliminės dangos, tai nepraktiškas sprendimas. Geriau investuoti į atsparesnio audinio kilimą, kurį lengva išvalyti ar pakeisti augant vaikui“, – pasakoja architektė.
Taip pat priklausomai nuo situacijos, vaikų kambariuose M. Kazlauskienė ne visuomet rekomenduoja rinktis užuolaidas.
„Neretai daug praktiškesnis variantas yra žaliuzės, romanetės ar roletai. Ypač, kai prie lango stovi rašomasis stalas ar kuomet palangė yra naudojama kaip lentyna. Tokiu atveju užuolaidos tik trukdytų ir užimtų per daug erdvės“, – teigia interjero specialistė.
Augant vaikams, dažnai keičiasi ir jų mylimi herojai, animacinių filmukų personažai.
„Kai kalba pasisuka apie kambario dekoravimą, dažnai tėvams patariu per daug neinvestuoti į tapetus ar baldus su mylimų vaikų personažais, o geriau pasirinkti lengvai keičiamą dekorą: tai gali būti patalynė, dekoratyvinės pagalvėlės, printai ar paveikslai ant sienų“, – pataria M. Kazlauskienė.
Gerai žinome, kad apšvietimas yra neatsiejama, o gal ir viena svarbiausių dalių projektuojant namų interjerą. Ne išimtis ir vaikų kambarys. M. Kazlauskienės teigimu, apšvietimas yra bene pats svarbiausias veiksnys projektuojant vaikų kambarius, nes mažieji daug laiko praleidžia žaisdami ant grindų.
„Vaikas, sėdėdamas ant grindų, gali pats sau užstoti šviesą, sklindančią nuo lubinių šviestuvų. Tokiu atveju visada rekomenduoju užsakovams turėti papildomų šviesos šaltinių. Tai gali būti staliniai ar grindiniai šviestuvai, sieniniai šviestuvai, kurie tamsiu paros metu tarnautų kaip naktinės lemputės. Prie rašomojo stalo taip pat būtina tinkama šviesa, bet čia jau savaime suprantama, kad reikalingas stalinis šviestuvas“, – pataria architektė.
Iššūkis – sudėlioti visas funkcines zonas į nedidelio ploto kambarį
Įrenginėjant vaikų kambarį dažniausiai susiduriama su iššūkiu, kaip sukurti erdvę, kuri būtų universali, saugi ir lengvai transformuojama vaikui augant. Vaikų poreikiai keičiasi itin sparčiai, todėl tėvai turi apgalvoti kelis žingsnius į priekį, kad vaiko kambarys atitiktų jo amžių, pasaulėžiūrą, interesus.
Ir nors M. Kazlauskienė neišskirtų vaikų kambario kaip labai sudėtingos patalpos įrengimo atžvilgiu, iššūkiu neretai tampa siekis sudėlioti visas funkcines zonas į nedidelio ploto kambarį.
„Vaikų kambaryje privalo būti ir miego zona, ir mokslų zona, ir poilsio (žaidimų) zona. Norint funkcionaliai suskirstyti šias erdves, būtinas atidumas, žinios. Taip gimsta poreikis nestandartinių baldų projektavimui, sumanumo reikalaujančiam erdvių paskirstymui. Tačiau šis procesas yra įdomus, o rezultatas, atitinkantis tiek tėvų, tiek mažųjų lūkesčius, visuomet džiugina“, – sako architektė.
