Medžiai dar spalvingi, bet vėsūs rytai primena, kad žiema jau netoli. Kiemuose laukia paskutiniai vejos darbai, ir nuo jų priklauso, ar pavasarį pasitiks sodri žaluma, ar pliki, pageltę plotai. Kaip paruošti veją žiemai, pataria agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas ir agronomė Regina Kanevičienė.
Trąšos
Ruduo sode ir darže nėra tik derliaus nuėmimo bei pasiruošimo žiemai metas. Tai ir vienas svarbiausių laikotarpių augalams sustiprinti prieš šalčius bei paruošti dirvą kitam sezonui.
Staigūs karščio, lietaus ir drėgmės svyravimai gali tapti tikru išbandymu daržo derliui. Agronomas Tautvydas Gurskas paaiškina, kodėl trūkinėja pomidorai, trešnės ir kitos uogos, kokių mineralų augalams dabar labiausiai reikia ir kodėl vasaros pabaigoje reikėtų atsargiau naudoti azotą.
Atrodytų, viskas labai paprasta: metame virtuvės likučius, sodo atliekas, lapus, žolę, šiek tiek palaukiame – ir turime derlingą, tamsią, purią žemę. Tačiau realybėje kompostas gali tapti ne tik naudingu sodo pagalbininku, bet ir blogo kvapo, musių, graužikų bei ligų židiniu.
Mielės yra visiems puikiai žinomas produktas. Mes nuolat gauname jas su maistu, valgydami duoną, įvairius kepinius ir daugybę kitų maisto produktų, gerdami girą. Jų biomasės pagrindą sudaro grybeliai, kurie turtingi, pirmiausia, baltymų, taip pat kitų naudingų medžiagų, tokių kaip organinė geležis, aminorūgštys, įvairūs mikro ir makro elementai. Dalinamės žiniomis, kuo mielės naudingos soduose bei daržuose, ir kaip pasigaminti natūralias mielių trąšas daugeliui sav...
Įeinate į šiltnamį pasidžiaugti savo augalais ir staiga širdis nusirita į kulnus – ką tik su meile pasodintų agurkų lapai geltonuoja, ima blykšti, o patys augalai atrodo pavargę. Daugelis sodininkų tokiu atveju puola į paniką ir griebiasi pačių brangiausių cheminių trąšų, tikėdamiesi išgelbėti būsimą derlių.
Medžiai ir krūmai nusidažo ugniniais atspalviais, ore atsiranda visai kitoks kvapas, o lėtėjantis gamtos ritmas tarsi pristabdo ir mus pačius. Daugelis šį metų laiką vadina sodo pabaiga ir palengva padeda įrankius į šalį. Vis dėlto būtent dabar priimami sprendimai dažnai nulemia, kokį pavasarį ir vasarą pasitiksime po kelių mėnesių.
Tręšimas rudenį – vienas svarbiausių darbų po derliaus nuėmimo. Agronomas Tautvydas Gurskas paaiškina, kada tręšti vaismedžius ir uogakrūmius, kokias trąšas rinktis ir kodėl šio darbo nereikėtų atidėlioti.
Likusios juodos duonos riekelės ar sudžiūvusios plutelės nebūtinai turi keliauti į šiukšlių dėžę. Patyrę daržininkai jas nuo seno naudoja agurkų užpilui ruošti. Teigiama, kad toks raugintas mišinys gali suaktyvinti dirvožemyje vykstančius procesus, paskatinti augalų augimą ir padėti ilgiau džiaugtis derliumi.
Natūralios trąšos populiarėja tarp daržininkų, ypač tų, kurie renkasi ekologišką auginimą. Viena tokių priemonių – žuvies miltai, laikomi itin galinga, tačiau atsargumo reikalaujančia trąša. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip idealus sprendimas – natūralu, turtinga, stipru. Tačiau ne visoms daržovėms žuvies miltai tinka, o netinkamai panaudoti gali net pakenkti ar sugadinti visą derlių. Aptarsime, kokiems augalams žuvies miltai yra tikras gėris, o kuriuos jie gali pražudyti – ir kaip išnaudoti jų naudą saugiai.
Biirželis – vienas gražiausių mėnesių rožių augintojams. Būtent dabar krūmai krauna pumpurus, skleidžia pirmuosius žiedus arba jau ruošiasi pagrindiniam žydėjimo pikui. Tačiau ne visada vaizdas būna toks, kokio tikimės. Vienos rožės žydi gausiai, o kitos vos išskleidžia kelis žiedus.
Pavasarį braškynas po žiemos dažnam atrodo pavargęs, todėl natūraliai kyla noras jį kuo greičiau „atgaivinti“: patręšti, gausiai palaistyti, nukrauti mulčiu ir paskatinti augimą. Tačiau būtent čia slypi viena dažniausių klaidų, kuri vėliau gali stipriai sumažinti derlių.















