Kompostavimas – vienas paprasčiausių ir naudingiausių būdų sumažinti buitinių atliekų kiekį, pagerinti dirvožemį ir natūraliai pamaitinti augalus. Atrodytų, viskas labai paprasta: metame virtuvės likučius, sodo atliekas, lapus, žolę, šiek tiek palaukiame – ir turime derlingą, tamsią, purią žemę. Tačiau realybėje kompostas gali tapti ne tik naudingu sodo pagalbininku, bet ir blogo kvapo, musių, graužikų bei ligų židiniu.
Dažniausia problema – ne pats kompostavimas, o netinkamos atliekos, kurios patenka į komposto dėžę. Kai kurie produktai pūdami skleidžia nemalonų kvapą, kiti pritraukia žiurkes ar peles, treti gali užkrėsti dirvą ligomis, kenkėjais ar cheminėmis medžiagomis. Todėl labai svarbu žinoti, ko negalima dėti į kompostą, net jei iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip „natūrali“ atlieka.
Kodėl svarbu atsirinkti, ką dedame į kompostą?
Geras kompostas susidaro tada, kai jame palaikoma pusiausvyra tarp vadinamųjų „žalių“ ir „rudų“ atliekų. Žalios atliekos – tai azoto turtingos medžiagos: žolė, daržovių lupenos, kavos tirščiai, švieži augalų likučiai. Rudos atliekos – anglies turtingos medžiagos: sausi lapai, šiaudai, smulkintos šakelės, kartonas, popierius.
Tačiau net ir natūralios kilmės atliekos ne visada tinka kompostui. Vienos skyla per lėtai, kitos sukuria per daug drėgmės, trečios gali pakeisti komposto rūgštingumą arba pritraukti nepageidaujamus gyvūnus. Jeigu komposto dėžėje pradeda dominuoti netinkamos atliekos, ji ima rūgti, pūti, skleisti blogą kvapą, o vietoje vertingo humuso susidaro lipni, dvokianti masė.
Kompostavimas nėra šiukšlių slėpimas po žeme. Tai natūralus biologinis procesas, kuriam reikia tinkamų sąlygų.
1. Mėsos ir žuvies atliekos
Viena didžiausių klaidų – į kompostą mesti mėsos, žuvies, kaulų, odelių ar riebalų likučius. Nors tai organinės kilmės atliekos, įprastame namų komposte jos yra labai nepageidaujamos.
Mėsa ir žuvis pūdamos skleidžia stiprų nemalonų kvapą. Šis kvapas greitai pritraukia muses, širšes, kates, šunis, žiurkes, peles ir kitus gyvūnus. Be to, tokios atliekos skyla lėčiau nei daržovių ar vaisių likučiai, ypač jeigu kompostas nėra pakankamai karštas.
Į kompostą nereikėtų dėti:
mėsos gabalėlių, žuvies likučių, kaulų, vištienos odelių, dešrų, kumpio, konservų likučių, keptos mėsos, riebaluotų padažų.
Jei norisi mažinti maisto atliekas, geriau tokias liekanas mesti į maisto atliekų konteinerį, jei toks yra jūsų savivaldybėje, arba tvarkyti pagal vietines atliekų rūšiavimo taisykles.
2. Pieno produktai
Pienas, jogurtas, grietinė, sūris, varškė ar sviestas taip pat netinka į įprastą sodo kompostą. Šie produktai greitai rūgsta, skleidžia nemalonų kvapą, pritraukia vabzdžius ir graužikus.
Net mažas kiekis pieno produktų gali sugadinti komposto kvapą, ypač vasarą, kai temperatūra aukšta. Sūrio gabalėliai ar grietinės likučiai komposte nesuyra taip gražiai, kaip obuolio žievelė ar morkos lupena. Jie dažnai virsta lipnia, dvokiančia mase, kuri trikdo natūralų irimą.
Į kompostą nedėkite:
pieno, kefyro, jogurto, grietinės, sviesto, sūrio, varškės, pieno pagrindo padažų, desertų su kremu.
3. Riebalai, aliejus ir keptas maistas
Aliejus, taukai, riebalai ir kepto maisto likučiai yra vieni blogiausių komposto „priedų“. Jie padengia kitas atliekas riebiu sluoksniu, trukdo patekti deguoniui ir gali sulėtinti visą kompostavimo procesą.
Riebalai ne tik nemaloniai kvepia, bet ir pritraukia gyvūnus. Komposto dėžė, į kurią pilamas kepimo aliejus ar metamos keptos bulvės, greitai gali tapti ne tvarkingo daržo dalimi, o nemaloniu kiemo kampu.
Ypač nereikėtų dėti:
panaudoto kepimo aliejaus, riebių padažų, keptų bulvių, riebaluotos mėsos, majonezo, sviestu apteptų produktų, riebių sriubų likučių.
Nedideli augalinio maisto likučiai, jei jie be riebalų, kompostui tinka. Tačiau vos tik maiste yra daug aliejaus, sviesto ar padažo, geriau jo į kompostą nemesti.
4. Sergantys augalai
Daugelis sodininkų į kompostą meta nupjautas gėles, daržovių lapus, žolę, piktžoles ar augalų stiebus. Tai dažniausiai tinkamos atliekos. Tačiau labai svarbi išimtis – sergantys augalai.
Jeigu augalas buvo pažeistas miltligės, rūdžių, puvinio, grybelinių ligų ar kitų užkratų, jo nereikėtų mesti į paprastą kompostą. Namų komposto krūva dažnai nepasiekia tokios aukštos temperatūros, kuri sunaikintų ligų sukėlėjus. Vėliau tokiu kompostu patręšus lysves, ligos gali sugrįžti į daržą ar gėlyną.
Į kompostą nedėkite:
miltlige sergančių lapų, pomidorų su fitoftoros požymiais, puvinio pažeistų augalų, rūdžių pažeistų lapų, ligotų rožių lapų, sergančių vaismedžių šakelių.
Tokias atliekas geriau surinkti atskirai ir pašalinti taip, kad jos nepatektų atgal į daržą.
5. Piktžolės su subrendusiomis sėklomis
Piktžoles kompostuoti galima, bet tik tada, jei jos dar nėra subrandinusios sėklų. Jeigu į kompostą patenka sėklomis apsipylusios piktžolės, vėliau galite patys paskleisti jas po visą daržą.
Tai ypač aktualu, jei kompostas nėra karštas. Aukšta temperatūra gali sunaikinti dalį sėklų, tačiau įprastoje sodo komposto dėžėje tokios sąlygos susidaro ne visada. Todėl saugiau nerizikuoti.
Atsargiai elkitės su tokiomis piktžolėmis kaip:
garšvos, pienės, balandos, dilgėlės su sėklomis, varpučiai, usnys, žliūgės.
Ypač pavojingos daugiametės piktžolės su stipriomis šaknimis. Net mažas šaknies gabalėlis gali išlikti gyvybingas ir vėliau vėl pradėti augti.
6. Šunų ir kačių išmatos
Nors kai kurie gyvūnų mėšlai gali būti naudingi kompostui, šunų ir kačių išmatų į daržo kompostą dėti nereikėtų. Jos gali turėti parazitų, bakterijų ir ligų sukėlėjų, pavojingų žmogui.
Ypač nerekomenduojama tokiu kompostu tręšti daržovių, prieskoninių žolelių ar uogų, kurias vėliau valgysite. Net jei atliekos atrodo „natūralios“, jos nėra saugios įprastam namų kompostui.
Į kompostą nedėkite:
kačių kraiko, šunų išmatų, kraiko su cheminiais priedais, gyvūnų ekskrementų iš naminių augintinių narvų, jei jie minta mėsa.
Kita situacija yra su žolėdžių gyvūnų mėšlu – triušių, vištų, arklių ar karvių mėšlas gali būti naudojamas kompostui, tačiau ir jį reikia tinkamai brandinti.
7. Blizgus, dažytas ir laminuotas popierius
Popierius ir kartonas dažnai tinka kompostui, ypač jei jie neblizgūs, nedažyti ir susmulkinti. Tačiau ne visas popierius yra saugus.
Į kompostą nereikėtų mesti blizgių žurnalų, reklamos lankstinukų, laminuotų pakuočių, spalvotai dažyto popieriaus ar popieriaus su plastiko sluoksniu. Tokios medžiagos gali turėti dažų, klijų, plastikų ir kitų priedų, kurie nenorimai pateks į dirvą.
Netinka:
blizgūs žurnalai, spalvoti reklaminiai katalogai, čekiai, lipdukai, laminuotas popierius, pakuotės su plastiko ar folijos sluoksniu, vienkartiniai kavos puodeliai su vidiniu padengimu.
Tinka tik paprastas, neblizgus, nesmarkiai dažytas kartonas ar popierius, pavyzdžiui, kiaušinių dėklai, popieriniai rankšluosčiai be chemikalų, kartono dėžės be lipnios juostos.
8. Citrusinių vaisių ir svogūnų perteklius
Citrusinių vaisių žievelės, svogūnai ir česnakai nėra visiškai draudžiami, tačiau jų nereikėtų dėti per daug. Jie gali lėčiau irti, skleisti stipresnį kvapą, o didesnis kiekis gali paveikti komposto mikroorganizmų pusiausvyrą.
Viena kita apelsino ar citrinos žievelė problemų nesukels, ypač jei ją susmulkinsite. Tačiau jei į kompostą nuolat keliauja dideli kiekiai citrusinių žievelių, kompostas gali tapti per rūgštus arba lėčiau bręsti.
Atsargiai naudokite:
citrinų žieveles, apelsinų žieveles, greipfrutus, mandarinų žieveles, svogūnų lukštus, česnakų atliekas.
Svarbiausia taisyklė – saikas. Jeigu tokių atliekų nedaug, jos gali keliauti į kompostą, bet neturėtų tapti pagrindine jo dalimi.
9. Duona, makaronai ir kruopos
Duona, makaronai, ryžiai, košės ir kiti grūdinių produktų likučiai taip pat kelia problemų. Jie greitai rūgsta, pelija, limpa į gumulus ir pritraukia graužikus.
Nedidelis kiekis duonos trupinių gal ir nesugadins visos komposto dėžės, tačiau reguliariai metami miltiniai produktai gali tapti musių bei pelių priežastimi. Be to, virtos kruopos ar makaronai dažnai būna su druska, aliejumi, sviestu ar padažu, o tai kompostui nepageidautina.
Geriau nedėti:
duonos, bandelių, pyragų, sausainių, makaronų, ryžių, košių, picos likučių, miltinių patiekalų.
Tokie produktai ypač rizikingi mažose komposto dėžėse, kurios stovi arti namų, terasos ar kaimynų tvoros.
10. Plastikas, metalas, stiklas ir sintetinės medžiagos
Atrodytų akivaizdu, tačiau į kompostą vis dar neretai patenka plastikinės pakuotės, arbatos maišeliai su sintetiniu pluoštu, lipdukai nuo vaisių, gumelės, folija ar kitos smulkios atliekos.
Problema ta, kad plastikas nesuyra į naudingą humusą. Jis tik suskyla į smulkesnes daleles, kurios vėliau gali patekti į dirvą. Todėl prieš metant vaisių ar daržovių likučius į kompostą, verta nuimti lipdukus, gumeles, plastikinius tinklelius ar pakuočių likučius.
Netinka:
plastikiniai maišeliai, vaisių lipdukai, sintetiniai arbatos maišeliai, kavos kapsulės, folija, metaliniai dangteliai, stiklo šukės, guminės pirštinės, drėgnos servetėlės.
Net jeigu ant pakuotės parašyta „biologiškai skaidu“, tai dar nereiškia, kad ji tinkama namų kompostui. Kai kurios tokios pakuotės suyra tik pramoninio kompostavimo sąlygomis.
11. Pelenai iš anglių ar briketų
Medžio pelenai nedideliais kiekiais gali būti naudingi, tačiau pelenai iš anglių, briketų ar dažytos medienos – netinkami. Jie gali turėti cheminių priedų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų, kurių nenorėtumėte savo darže.
Į kompostą nereikėtų dėti:
kepsninės anglių pelenų, briketų pelenų, dažytos medienos pelenų, lakuotos medienos pelenų, pelenų su degimo skysčio likučiais.
Jei naudojate tik švarią, neapdorotą medieną, nedidelis kiekis pelenų gali būti panaudotas sode, bet ir tada svarbu nepersistengti.
12. Chemiškai apdorota žolė ir augalai
Jei veja ar augalai buvo purkšti herbicidais, pesticidais ar kitomis cheminėmis priemonėmis, tokių atliekų nereikėtų skubėti mesti į kompostą. Kai kurios cheminės medžiagos gali išlikti augalų likučiuose ir vėliau patekti į dirvožemį.
Tai ypač aktualu, jei kompostu tręšite daržoves, vaiskrūmius ar prieskonines žoleles. Geriau vengti bet kokių atliekų, dėl kurių kilmės nesate tikri.
Nedėkite:
purkštos vejos žolės, chemiškai apdorotų dekoratyvinių augalų, gėlių iš puokščių, jei jos buvo apdorotos konservantais, augalų po stiprių pesticidų naudojimo.
13. Didelės šakos ir stambūs medienos gabalai
Šakos ir mediena yra natūralios, tačiau stambūs gabalai komposte skyla labai lėtai. Jeigu į komposto dėžę sumesite storas šakas, jos gali išlikti beveik nepakitusios net po kelerių metų.
Tai nėra pavojinga, bet trukdo gauti vientisą, purų kompostą. Todėl šakas reikėtų susmulkinti arba naudoti atskirai – mulčiui, pakeltų lysvių pagrindui ar žabų krūvai.
Į kompostą nedėkite didelių kiekių:
storų šakų, kelmų, lentų, pjuvenų iš apdorotos medienos, dažytos ar impregnuotos medienos.
Smulkintos šakelės – puikus komposto priedas, bet tik tada, kai jų nėra per daug ir jos susimaišo su žaliomis atliekomis.
Ką daryti, jei netinkamos atliekos jau pateko į kompostą?
Jeigu į kompostą netyčia įmetėte šiek tiek duonos, pieno produkto ar sergančių augalų, nebūtina panikuoti. Jei tai vienkartinis ir mažas kiekis, galite tiesiog išimti atlieką, jei ji dar matoma, arba užberti sausu sluoksniu – lapais, šiaudais, kartonu, žemėmis.
Tačiau jei kompostas pradėjo skleisti nemalonų kvapą, tapo per šlapias, pritraukė muses ar graužikus, reikėtų jį permaišyti ir įdėti daugiau sausų medžiagų. Kvapas dažniausiai rodo, kad komposte trūksta oro arba yra per daug drėgnų, azotingų atliekų.
Geriausia pagalba blogai kvepiančiam kompostui:
įmaišyti sausų lapų, pridėti smulkinto kartono, įdėti šiaudų ar pjuvenų iš neapdorotos medienos, permaišyti kompostą, pasirūpinti oro patekimu, uždengti šviežias virtuvės atliekas sausu sluoksniu.
Ką galima dėti į kompostą?
Kad būtų lengviau atskirti, verta prisiminti, kas kompostui tinka. Saugiai galite dėti daugumą vaisių ir daržovių lupenų, kavos tirščius, arbatos lapelius be sintetinių maišelių, kiaušinių lukštus, nupjautą žolę, sausus lapus, smulkintas šakeles, nuvytusias gėles, neblizgų kartoną, popierinius rankšluosčius be chemijos, šiaudus.
Svarbu ne tik tai, ką dedate, bet ir kokiais kiekiais. Net tinkamos atliekos gali sukelti problemų, jei jų per daug vienu metu. Pavyzdžiui, didelis kiekis šviežios žolės gali sulipti į tankų sluoksnį ir pradėti rūgti. Todėl žolę geriau maišyti su sausais lapais ar kartonu.
Pagrindinė taisyklė: kompostas nėra šiukšliadėžė
Norint turėti gerą kompostą, verta vadovautis paprasta taisykle: į jį turi keliauti tik tai, kas saugiai suyra, nepūva dvokiančiai, nepritraukia gyvūnų ir neužteršia dirvožemio. Jei abejojate dėl konkrečios atliekos, geriau jos nedėti.
Kompostas turi kvepėti žeme, mišku, drėgnu humusu, o ne rūgstančiu maistu. Jis turi būti purus, tamsus ir gyvas. Toks kompostas tampa tikra dovana sodui – pagerina dirvožemio struktūrą, padeda išlaikyti drėgmę, maitina augalus ir mažina poreikį naudoti pirktines trąšas.
Tačiau tam reikia šiek tiek drausmės. Mėsa, žuvis, pieno produktai, riebalai, sergantys augalai, plastikas, blizgus popierius, kačių ir šunų išmatos bei chemiškai apdorotos atliekos turėtų likti už komposto dėžės ribų.
Tinkamai prižiūrimas kompostas – tai ne atliekų krūva, o gyvas, vertingas sodo išteklius. Kuo atsakingiau jį formuosite, tuo geresnį rezultatą turėsite savo darže, šiltnamyje ar gėlyne.
