Nors vėluojantis šių metų pavasaris nukėlė sodo augalų sodinimo pradžią, specialistai tikina, kad jau dabar verta pradėti rūpintis augalų, kurie puoš sodus, pasirinkimu. Vis sparčiau populiarėja ir egzotiniai augalai, kurių pasiūla didėja, o juos auginti darosi vis paprasčiau....
klimatas
2023-ieji buvo karščiausi metai visoje stebėjimų istorijoje, o Žemės paviršiaus temperatūros didėjimas beveik perkopė kritinę 1,5 laipsnio Celsijaus ribą, prieš kelias dienas patvirtino ES klimato kaitos tarnyba....
Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių.
Lapkričio 13 d. Aplinkos ministerija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kviečia į XVIII Lietuvos urbanistinį forumą „15 minučių miestas: sprendimai tvariam augimui?“. Renginys vyks Vilniuje, „Dūmų fabriko“ erdvėje (Dūmų g. 5), kur bus diskutuojama apie tai, kaip turi keistis miestai, kad jie ne tik taptų patogūs miestiečiams, bet ir prisidėtų prie miestų ekonomikos stiprinimo bei būtų atsakas į didžiausią šimtmečio iššūkį – klimato krizę.
Nuo jūros pučiantys vėjai ir vėsios vasaros – kiek atsižvelgti į tokias sąlygas, būdingas Vakarų Lietuvai, ir kaip geriausiai jas išnaudoti pasirenkant augalus, komentuoja modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės Sandra Kanapeckaitė ir Rasa Laurinavičienė....
Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm. Šios ir daugybė kitų klimato prognozių artimiausiam šimtmečiui šiandien pristatytos Aplinkos ministerijoje vykusiame renginyje „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisita...
Pastarieji metai dosnūs karščio rekordų. Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, kiekvienas mėnuo nuo 2023-iųjų birželio vis paskelbiamas karščiausiu planetos istorijoje, ir taip jau ištisus metus. Orus kaitinanti klimato kaita pasireiškia ir kitais nemalonumais – audromis, uraganais, potvyniais bei kitomis gamtos stichijomis. Tą matome ir Lietuvoje – dažniau kyla sausros ir audros, kurios pridaro vis daugiau nuostolių.