2023-ieji buvo karščiausi metai visoje stebėjimų istorijoje, o Žemės paviršiaus temperatūros didėjimas beveik perkopė kritinę 1,5 laipsnio Celsijaus ribą, prieš kelias dienas patvirtino ES klimato kaitos tarnyba.
Mokslininkai nerimauja, kad pasaulis artėja prie ilgalaikio atšilimo ribos, kurio pasekmės gali būti katastrofiškos. Pasak jų, klimato kaita visoje planetoje stiprino karščio bangas, sausras ir miškų gaisrus, o pasaulinė temperatūra buvo 1,48 laipsnio Celsijaus didesnė, lyginant su 19 amžiaus pabaiga.
„Tai pirmieji metai, kai visos dienos buvo daugiau kaip vienu laipsniu šiltesnės, o temperatūra 2023-aisiais viršija temperatūrą bent jau per pastaruosius 100 000 metų.“ – stebėjimais dalinosi Koperniko klimato kaitos tarnybos vadovo pavaduotoja Samantha Burgess.
2023 m. Kanadą nusiaubė didžiuliai gaisrai, o Somalio pusiasalyje ir Artimuosiuose Rytuose buvo fiksuojamos ekstremalios sausros. Tuo metu Europą, JAV ir Kiniją užliejo beprecedentė vasaros karščių banga, o Australijoje ir Pietų Amerikoje buvo stebima rekordinė šiluma žiemos metu.
„Tokie reiškiniai toliau blogės, kol atsisakysime iškastinio kuro ir pasieksime nulines išlakas“, – pareiškė Redingo universiteto klimato kaitos profesorius Edas Hawkinsas.
ES klimato tarnybos išvados buvo paskelbtos praėjus mėnesiui po to, kai Dubajuje vykusios konferencijos metu buvo pasiektas klimato susitarimas, kuriame raginama laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro – pagrindinio klimato šiltėjimą skatinančio veiksnio.
