Nuo jūros pučiantys vėjai ir vėsios vasaros – kiek atsižvelgti į tokias sąlygas, būdingas Vakarų Lietuvai, ir kaip geriausiai jas išnaudoti pasirenkant augalus, komentuoja modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės Sandra Kanapeckaitė ir Rasa Laurinavičienė.
Minkštesnis klimatas – lepesniems augalams?
Vietovės yra skirstomos į zonas pagal augalų atsparumą šalčiui. Vilniaus kraštas – 4 zona, Vidurio Lietuva – 5 zona, pajūris – 6 zona. Tai reiškia, kad Vakarų Lietuvoje galime auginti lepesnius, šiltesnių kraštų augalus. Tačiau yra ir kitų niuansų, kuriuos verta žinoti.
Sandra Kanapeckaitė, dirbanti su kraštovaizdžio projektais Vakarų Lietuvoje, teigia, kad pajūrio zonoje tikrasis sezonas atslenka dviem savaitėm vėliau nei Rytų Lietuvoje. Pavyzdžiui, pavasarį pirmieji žiedai skleidžiasi vėliau (turėkite omenyje, planuodami pavasario sėjos laiką), o ruduo taip pat užsilaiko.
Dėl jūros įtakos tikrosios baltos žiemos matome nedaug, sniegas greitai ištirpsta. Šiek tiek gilyn į rytus klimatas jau keičiasi: kai Kretingoje pusnys, Klaipėdoje sniegas patežęs. Čia ir slypi kita medalio pusė: nors didelių šalčių augalai nepatiria, dažnai jie būna neapsaugoti po sniego patalu, todėl šaltesnę dieną gali nukentėti.
Pavyzdžiui, azalijos – reiklus pavėsinis augalas, pajūrio zonai jis tinka. Tiesa, jei kokį lepesnį šviesiamėgį augalą pasodinsime vėjuotoje pietinėje pusėje, žiemą atodrėkis veikiausiai ištirpdys sniegą, atėjus šaltukui pakaitins saulė – ir augalas gali žūti. Todėl lepesnius augalus kartais verta sodinti šiaurinėje pusėje, kur jie nepatiria tokių atodrėkių ir įšalų.
Rasa Laurinavičienė daugiametes gėles augina Vilniaus krašte ir gali palyginti augimo sąlygas su esančiomis Vakarų Lietuvoje. Ji teigia, kad ne tik švelnios žiemos, bet ir vėsios vasaros turi įtakos pajūrio zonos augalams.Augalams reikalingas tam tikras saulės kiekis, kad jie pražystų ar subrandintų sėklas, todėl, pavyzdžiui, miskantai savo šluoteles išleidžia gerokai vėliau nei Rytų Lietuvoje. Specialistė pastebi, kad šiuo aspektu panašios sąlygos kaip Olandijoje,
kur klimatas nors švelnesnis, tačiau miskantai sužydi vėliau nei mūsų
sostinėje.
Dirvožemio ir sklypo mikroklimato įtaka
R. Laurinavičienė teigia, kad pačioje pajūrio zonoje (Klaipėda, Palanga ir kt.) dirva gana skurdi, o oras prisotintas druskų. Kokiems augalams druskos netinka? „Lengviau išvardyti tuos, kuriems tai patinka“, – juokiasi specialistė. Pažiūrėkime į natūraliai tose vietovėse augančius augalus ir prisitaikykime. R. Laurinavičienė pamini pajūrinę balžą, zundą.
Tačiau šiek tiek toliau nuo jūros, kur užsilaiko pusnys ir žemė derlingesnė (Kretinga ir aplinkiniai kraštai, panašiai nutolę nuo jūros) – švelni žiema leidžia auginti daug nuostabių augalų. R.Laurinavičienė mano, kad šie kraštai puikiai tinka įvairiausioms rožėms, ir norėtų, kad čia jų būtų auginama daugiau. Šiuose kraštuose galima rasti tinkamų sąlygų net vijoklinėms rožėms, kurių kitoje Lietuvos dalyje išauginti labai sudėtinga.
Taip pat klimatas tinkamas įvairiems žoliniems augalams, su kuriais nesunku sukurti vietos įkvėptą sklypo dizainą, su užuominomis į jūrą ir kopas.
S. Kanapeckaitė dar papildo, kad labai svarbu atsižvelgti į individualią situaciją. Jei sodyboje yra kalva, pietiniame šlaite kitoks dirvožemis nei šiaurinėje papėdėje. Viršuje ir pietuose žemė sausesnė, ne tokia derlinga, šiauriniame šlaite – šlapiau, dirvožemis derlingesnis. Tai matome ir rudenį, pažiūrėję į suartus laukus: ant kalvos dirva blyškesnė, daubose – tamsesnė.
Kaip apsaugoti augalus nuo vėjo
Vėjai pajūryje stipresni ir dažnai kitų krypčių nei Rytų Lietuvoje. Todėl, pasak R. Laurinavičienės, miskantus sodinti kaip žiemos puošmeną tokiomis sąlygomis nepatikima. Vėjas gali nupešioti jų šluoteles ir miskantai žiemą greitai praranda dekoratyvumą.
Jei jūsų sklype stiprūs vėjai, R. Laurinavičienė pataria pasisodinti atitvarus nesvarbu ar Rytų, ar Vakarų Lietuvoje gyvenate. Geriausiai tam tarnauja gyvatvorė. Jei pastatyta aklina siena, vėjas atsimuša į ją, kyla į viršų ir krenta žemyn. Tuo tarpu gyvatvorė vėją sušvelnina, todėl oro cirkuliacija išlieka ir sukuriamas palankus mikroklimatas.
S. Kanapeckaitė pasakoja, kad tokio tipo užuovėjinėms juostoms tinka eglės ir įvairūs krūmynai, pavyzdžiui, sedulos ar ievos. Kraštovaizdžio architektė teigia, kad kai turime užuovėją, augalų pasirinkimą tuomet diktuoja būtent šio mikroklimato sąlygos, o ne bendra vietovės klimato zona.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
