Nors vėluojantis šių metų pavasaris nukėlė sodo augalų sodinimo pradžią, specialistai tikina, kad jau dabar verta pradėti rūpintis augalų, kurie puoš sodus, pasirinkimu. Vis sparčiau populiarėja ir egzotiniai augalai, kurių pasiūla didėja, o juos auginti darosi vis paprasčiau.
Egzotiniais paprastai laikomi augalai, kuriems mūsų krašto klimatas nelabai tinka arba nėra tradicijų ir patyrimo juos auginti. Sodo egzotika gali tapti ne tik mūsų klimate sunkiau pritapę, bet ir kiti retesnieji augalai.
Liuda Velykienė, besispecializuojanti retesnių augalų srityje, patikino, kad didinti augalų įvairovę sode gali būti naudinga ne tik dėl estetinių sumetimų, bet ir dėl to, kad derlius džiugins visą šiltąjį sezoną: uogų ir vaisių bus galima turėti skirtingu metu.
Svarbu – tinkamas rūpestis
„Lietuvoje sparčiau populiarėti turėtų vynmedžių auginimas, nes yra didžiulė jų veislių įvairovė ir net be cheminių augalų apsaugos priemonių arba jas naudojant labai saikingai galima užauginti iki 10 gramų ir didesnes vynuogių uogas iki 2 kilogramų dydžio ir stambesnėse kekėse. Stambiauogių veislių trešnes dėl jų desertinių uogų taip pat reikėtų pagarbiai vertinti. Daug vaistingųjų savybių, galinčių pagelbėti žmogaus sveikatai turi aktinidijos, putinai, sausmedžiai, šaltalankiai, šilkmedžiai ir kiti. Auginant persikus ar abrikosus reikėtų rinktis šalčiams atspariausias veisles, sodinti šiltesnėje sodo vietoje“, – pasakojo moteris.
Tiesa, ji įspėjo, kad egzotiniai augalai gali sirgti neįprastomis ligomis, kurios jiems padaro itin daug žalos. Pavyzdžiui, persikus dažnai užklumpa lapų tafrinozė, o vynmedžius – netikroji miltligė. Tad pirmą kartą norintiems pasodinti neįprastą augalą ji pataria susipažinti su visa pateikiama informacija.
„Auginant egzotinius augalus būna ir paradoksų. Pavyzdžiui, sibiriečiai dažniau negu mūsų kraštų gyventojai valgo savo išaugintų persikų vaisius, nes klimatas priverčia labiau šiais augalais rūpintis. Sibire persikus įmanoma išauginti tik žiemai uždengiant ir dėl to formuojant žemu į šonus lankstomu vainiku. Jeigu ir mes pasektume šiuo pavyzdžiu, persikus valgytume kasmet. Tą gali patvirtinti pavyzdys, kad Lietuvoje vynmedžiai dera kasmet ir daug pastoviau už obelis, jeigu jie žiemą yra uždengiami. Yra egzotinių augalų, pavyzdžiui šilkmedžiai, kurių auginimas Lietuvoje praktiškai niekuo nesiskiria nuo įprastų vaismedžių“, – pasakojo L. Velykienė.
Persikai soduose – seniai nebe naujiena
Tačiau pasak Petro Basalyko, šilkmedžiai, nors Lietuvoje auginami jau pakankamai ilgai, vis dar sunkiai prisitaiko prie mūsų klimato.
„Kai juos atveža iš Lenkijos ar Olandijos, jie greitai apšąla ir nušąla. Aš prieš šilkmedžius. Manau, kad populiariausias egzotinis augalas iš vaismedžių galėtų būti koloninė obelis, o iš vaiskrūmių – ilauogė. Šilauogei labai svarbu, kad žemė būtų pakankamai drėgna ir pralaidi, rūgšti. Reikia, kad daug organikos turėtų. Reikia rūgštų substratą paruošti. Žinoma, ir užsitikrinti pralaidų laistymą“, – pasakojo P. Basalykas.
Anot jo, sodinti abrikosus ar persikus – nebėra jokia naujiena, tad dažniausiai būsimiems sodininkams išbandant egzotinius augalus trūksta ne drąsos rizikuoti, o elementarių žinių.
Pasiruošimas sodinti
Tradicinių ir retesnių augalų sodinimų užsiimantys verslininkai tikina, kad sutrumpėjus pavasariui, šiemet ypač svarbu nepraleisti sodinimui tinkamo laiko. Specialistai spėja, kas sodinimo sezonas gali prasidėti paskutinę balandžio arba pirmąją gegužio savaitę. Bene labiausiai sodinimo džiaugsmais galės džiaugtis pajūrio ir Vakarų Lietuvos gyventojai, o vėliau sodinimo sezonas nuo Pietų Lietuvos tradiciškai plėsis į šiaurinę dalį.
Pasak Liudos Velykienės, būtina jau dabar pasirūpinti būsimų augalų buvimo vietomis: „Tose sodo vietose, kur numatyta sodinti augalus (vietos, kur bus kasamos duobės augalams sodinti), reikėtų nukasti sniegą. Tuomet iš dirvos greičiau išeis įšalas, dirva sparčiau išdžius ir bus galima pasodinti numatytus augalus. Šį vėlyvą pavasarį reikėtų nevengti sodinti augalų ir šlapesnėje dirvoje. Be to, jeigu dirva lėtai džiūsta, galima iškasti duobes augalų sodinimui prieš kelias dienas iki sodinukų įsigijimo ir taip žemę šiek tiek pradžiovinti. Reikėtų tik jų nepasodinti į labai trąšią žemę, nepertręšti azoto trąšomis, ypač vengiant jų naudojimo antroje vegetacijos pusėje, kad spėtų iki rudens tinkamai sumedėti jauni šių metų ūgliai.“
Kaip pirmus augalus, kuriuos galima sodinti į žemę vos jai atšilus L. Velykienė įvardijo sausmedžius ir uogakrūmius: serbentus, agrastus, avietes. „Nežiūrint to, serbentai ir agrastai gana gerai prigyja pasodinti jau išsprogus pumpurams. Kaulavaisių sodinukų pumpurai greičiau sprogsta negu sėklavaisių. Todėl kaulavaisius, ypač trešnes ir vyšnias, reikėtų skubiau pasodinti. Vėliausiai reikia sodinti šalnų bijančius augalus, pavyzdžiui vynuoges ir aktinidijas“, – pasakojo medelyno šeimininkė.
