Pusę dienos praleidote prie kompiuterio ekrano, nedarėte jokio fizinio darbo, tačiau grįžę namo jaučiatės taip, lyg būtumėte nubėgę maratoną. Pažįstamas jausmas? Daugelį iš mūsų kankinantis nepaaiškinamas nuovargis po darbo neretai aplanko net ir tuos, kurių dienotvarkė nebuvo perpildyta stresinėmis užduotimis.
emocinė sveikata
Ilgėjant tamsiems vakarams ir gaunant vis mažiau saulės bei dienos šviesos, daugėja žmonių, besiskundžiančių suprastėjusia nuotaika ir energijos trūkumu.
Gera smegenų veikla, gebėjimas mąstyti ir emocinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo poilsio, miego režimo ar streso lygio, bet ir nuo to, ar smegenys gauna pakankamai joms būtinų maistinių medžiagų. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausiai energijos reikalaujančių organų, todėl neurologai pabrėžia, kad tam tikros medžiagos yra gyvybiškai svarbios – jų trūkumas ilgainiui gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus.
Gyventojų požiūris į psichikos sveikatą sparčiai keičiasi, ir kreiptis profesionalios pagalbos į specialistus vis dažniau tampa pozityviu pasirinkimu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, psichologo paslaugos užima antrą vietą po šeimos gydytojo, pagal sveikatos draudimo paslaugų populiarumą. Pažymint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, spalio 10 d., ekspertai paneigia 5 dažnai girdimus klaidingus mitus apie psichikos sveikatą.
Hormonų pusiausvyra yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių moterų fizinę ir emocinę sveikatą. Jos sutrikimai gali pasireikšti ne tik menstruacinio ciklo pokyčiais, bet ir nuovargiu, nuotaikų svyravimais ar odos problemomis. Hormonų disbalanso simptomus labai svarbu laiku pastebėti, suprasti ir imtis tinkamų priemonių.
Geopolitinei situacijai aštrėjant, daugelį kankina nerimas ir nežinia. Kiekvieną dieną mus pasitinka naujos antraštės žiniasklaidoje, o socialiniai tinklai mirga nuo įrašų, eskaluojančių galimo konflikto grėsmę. Bus karas ar nebus? Ką darysiu, jeigu bus? Šie ir kiti panašūs klausimai dažnai neduoda ramybės ir pasėja nerimą, su kuriuo ne kiekvienas geba susitvarkyti. Specialistai pataria, kaip kontroliuoti nerimą, ką daryti, kad jis nevirstų panika, ir atskleidė, koks įprotis padės apsaugoti savo emocinę būseną.
Žiemos šventės dažnai siejamos su magija, jaukumu ir džiaugsmu, tačiau realybėje tai neretai tampa skubėjimo, pirkinių sąrašų ir nesibaigiančių darbų maratonu. Amerikos psichologų asociacijos (APA) tyrimas rodo, kad Kalėdų ir prieškalėdiniu laikotarpiu 21 proc. respondentų jaučia intensyvų stresą, 49 proc. – vidutinį, o likusieji – nedidelę įtampą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis stresas nėra trumpalaikis – jo pasekmės gali tęstis ilgai po švenčių.
Gyvenimas verčia skubėti, o įsibėgėjus tamsiajam metų laikui pastebite, kad dienos emocinis fonas tampa dar labiau nepastovus? Psichoterapeutė teigia, kad tai viena iš priežasčių sustoti ir apmąstyti savo rytinį tempą. Ritualu, kuris padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą intensyvioje kasdienybėje, gali virsti net sąmoningiau išgertas kavos puodelis.
Ar ryte sunkiai pakylate iš lovos, nuolat jaučiatės suirzę ir pavargę, o net menkiausia užduotis kelią didžiulį stresą? Tai perdegimo simptomai, su kuriais šiandien susiduria vis daugiau žmonių. Tokia būsena kenkia ne tik asmeninei darbuotojo gerovei, bet ir ekonomikai.
Kai net laiško parašymas atima visas jėgas – taip jaučiasi žmogus, kuris ne šiaip pavargo, o perdegė. Nors žodis „perdegimas“ skamba vis dažniau, vis dar painiojame jį su paprastu stresu ar laikinu išsekimu. Tačiau perdegimas – tai ne nuovargis, kuris praeina po savaitgalio. Tai būsena, kurioje žmogus praranda prasmės jausmą, motyvaciją, o net elementari energija dingsta be jokios logiškos priežasties. Pasak psichologės, lektorės Ugnės Juodytės, kai kurie perdegimą patiriantys žmonės atvirai prisipažįsta: „Man svarbu tik išgyventi dieną.“
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ir emocinės pusiausvyros pagrindu.
Kai saulės spinduliai yra retenybė, ne pirmą mėnesį laikosi toks pats oras, o švenčių euforija jau praėjo, daugelis jaučiasi prasčiau. Sausis laikomas liūdniausiu mėnesiu metuose. Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad socialiniai tinklai yra viena iš sudedamųjų dalių, kurios turi įtakos nuotaikai. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ kviečia liūdniausią metų dieną, „Mėlynąjį pirmadienį“, sausio 20 d. socialiniuose tinkluose naršyti sąmoningiau.















