Vėjas nurimo, langai nebedreba, o kieme mėtosi šakos ir lapų krūvos. Atrodo, kad blogiausia jau praeityje, tačiau dalis audros padarinių išryškėja ne iš karto: vanduo pro pažeistą stogą ar užsikimšusį lietvamzdį gali skverbtis dar kelias dienas. Todėl pirmoji ramesnė diena po audros – geriausias metas apeiti namus ir pažiūrėti, ar niekas nenukentėjo. Gera žinia ta, kad daugumą dalykų galima patikrinti patiems per valandą, be kopėčių ir be meistro.
būsto draudimas
Greitas tempas, vartotojiška kultūra ir dėmesio nekoncentravimas – visos šios XXI amžiaus savybės gali būti priskiriamos prie priežasčių, kodėl šiandien taip dažnai sugadinami ir išmetami daiktai. Nesaugome ne tik marškinėlių ar naujų džinsų, bet ir mobiliųjų telefonų, dviračių ar net namų sienų. Draudikai kasmet fiksuoja vis daugiau smulkių žalų, nutinkančių dėl neatsargumo ar tiesiog aplaidaus elgesio. Nors ir gyvename laikais, kai beveik visus daiktus galima greitai pakeisti naujais, žmonės neskuba bėgti į parduotuves ieškoti pakaitalo, o dažnai kreipiasi į draudikus. Tačiau ar visos smulkios žalos yra draudžiamieji įvykiai, o gal dalis iš jų yra tiesiog nusidėvėjimas?
Nors didžiajai daliai Lietuvos žmonių namai – jų tvirtovė, pavasarį juose vis dažniau pažyra šukės. Draudikai atkreipia dėmesį, kad prasidėjus šiltajam sezonui daugiau nei dvigubai išauga su stiklo dūžiais susijusių draudžiamųjų įvykių. Kodėl pavasarį dūžta stiklai ir ką daryti, jei taip nutinka, konsultuoja ekspertai....
Lietuvos gyventojų požiūris į namų saugumą – tai leitmotyvas, kuris itin garsiai pasigirsta su būstu susijusių didelių nelaimių fone. Sprogimas Viršuliškių daugiabutyje, vėliau – Panevėžyje ir Šakių rajone, gausus snygis praėjusį mėnesį, pastarojo rugpjūčio gamtos stichijos – įvykiai, kurie mūsų šalies žmones paskatino veikti. Nemaža dalis žmonių ėmėsi tikrinti, nuo ko jie yra apdraudę namus, kokios draudimo išmokos galėtų sulaukti skirtingų nelaimių...
Gyvenant daugiabutyje net ir menkiausias neatsargus elgesys gali virsti rimta problema. Nuo trūkusios skalbimo mašinos vandens žarnelės iki užsidegusio ant viryklės palikto puodo – iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos nelaimės namuose gali sukelti tūkstantinius nuostolius savam ir kaimynų turtui.
Kaimynai yra neatsiejama gyvenamosios vietos dalis, kurios dažniausiai negalime pasirinkti. Bendravimą su jais, deja, neretai kartina skundai dėl triukšmo ar nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas. Tyrimai rodo, kad Latvijoje žmonės dažniau nei Lietuvos ar Estijos gyventojai kenčia nuo kaimynų keliamo triukšmo ir būsto užpylimo.
Po įvairių ugnies, gamtos stichijų sukeltų nelaimių išauga susidomėjimas būsto draudimu. Neseniai įvykus nelaimei Vilniaus Viršuliškių rajone ir kasmet palaipsniui dažnėjant ekstremalių orų reiškiniams, kyla klausimų, kaip apsaugoti save ir savo būstą – ypač mokant už jį būsto paskolą....










