Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, medikų bendruomenė dalijasi ne tik viltį teikiančiais mokslo pasiekimais, bet ir nerimą keliančia statistika. Nors bendras išgyvenamumas gerėja, onkologinės ligos keičia savo „veidą“ ir vis dažniau diagnozuojamos jauniems, darbingo amžiaus žmonėms. Ypač didelį susirūpinimą specialistams kelia storosios žarnos vėžys, kuris tampa viena dažniausių jaunų žmonių mirties priežasčių onkologijoje.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad senoji taisyklė, jog vėžys yra „senatvės liga“, nebegalioja. Londono vėžio tyrimų instituto duomenimis, per 15 metų laikotarpį sergamumas tam tikromis vėžio formomis augo tiek vyresnių, tiek jaunesnių žmonių grupėse. Tačiau žarnyno vėžio tendencijos buvo unikalios: net 30 proc. tirtų šalių sergamumas šia liga tarp jaunų suaugusiųjų augo sparčiau nei tarp senjorų.
Lietuvoje situacija – kaip ant delno
Šią pasaulinę tendenciją tiesiogiai patvirtina ir Lietuvos medikų patirtis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ chirurgas, koloproktologas Audrius Dulskas pabrėžia, kad mūsų šalyje stebimas itin ryškus šios onkologinės ligos „jaunėjimas“.
Epidemiologijoje jauno amžiaus vėžio atvejais laikomi susirgimai iki 50 metų. Būtent šioje grupėje fiksuojami pokyčiai verčia skambinti pavojaus varpais.
Stebime aiškią tendenciją, kad kai kurių sričių vėžiniai susirgimai jaunėja – ypatingas augimas stebimas storosios žarnos vėžio atvejais.
Dar liūdniau, kad stebimas ir mirtingumo didėjimas šioje amžiaus grupėje. Tai – dažniausia mirties priežastis nuo vėžio šioje amžiaus grupėje. Nors visų kitų vėžių, pavyzdžiui, hematologinių ar smegenų jaunų žmonių grupėje kasmet mažėja, žarnyno vėžio atvejų daugėja apie 1,1 proc. kasmet“, – konstatuoja A. Dulskas.
Kaltininkas lėkštėje ir gyvenimo būde
Kodėl liga, anksčiau kamavusi vyresnius, dabar atakuoja trisdešimtmečius ar keturiasdešimtmečius? Pasak specialisto, vieno „kaltininko“ nėra, tačiau didžiausią įtaką daro pasikeitęs mūsų gyvenimo būdas.
Gydytojas A. Dulskas išskiria pagrindinius rizikos veiksnius:
- mityba: raudona, chemiškai apdorota ar rūkyta mėsa (kuri įtraukta į I klasės karcinogenų sąrašą), mažas skaidulų kiekis maiste;
- fizinė būklė: mažas fizinis aktyvumas, augantis antsvoris ir nutukimas;
- papildomi faktoriai: metabolinis sindromas, stresas, rūkymas ir alkoholis.
„Per pastaruosius 20 metų didžiausią įtaką vėžio jaunėjimui padarė mažėjantis fizinis aktyvumas, augantis viršsvoris, greitas maistas ir intensyvus gyvenimo būdas“, – pabrėžia chirurgas.
Simptomai, kuriuos „nurašome“ jaunystei
Didžiausia problema, su kuria susiduria gydytojai, yra simptomų ignoravimas. Jauni žmonės dažnai mano, kad rimtos ligos jų neliestų, todėl pirmuosius organizmo signalus nurašo nuovargiui, stresui ar gerybiniams sutrikimams (pavyzdžiui, hemorojui).
Tačiau yra ženklų, kurių ignoruoti negalima, nepriklausomai nuo amžiaus:
- kraujavimas tuštinantis;
- tuštinimosi įpročių pasikeitimas (viduriavimas keičiasi su vidurių užkietėjimu);
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- bendras silpnumas ar pilvo skausmai.
Jei šeimos istorijoje jau būta vėžinių susirgimų, budrumas turėtų būti dar didesnis.
5 metai ar 15 procentų?
Ankstyva diagnostika yra kritinis veiksnys, lemiantis gydymo sėkmę. „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius primena statistiką, kuri turėtų tapti motyvacija tikrintis.
„Vėžio tyrimų instituto duomenimis, visų tipų vėžio atvejais jo diagnozavimas ankstyvoje stadijoje 80 proc. atvejų lemia vidutinį 5 metų išgyvenamumą, palyginti su 15 proc. atvejų, kai vėžys diagnozuojamas pažengusioje stadijoje“, – akcentuoja A. Zinevičius.
Nors onkologinė liga dažnai tampa dideliu finansiniu ir emociniu iššūkiu, laiku atlikti tyrimai šią naštą gali sumažinti. Deja, net ir esant nemokamoms prevencinėms programoms, jomis pasinaudoja tik apie pusė tikslinės grupės žmonių.
Gydytojai vieningai sutaria: geriausia gynyba yra prevencija. Aktyvus gyvenimo būdas, svorio kontrolė ir atidus organizmo stebėjimas gali išgelbėti gyvybę.
