Žiema pro langą dažnai atrodo pasakiškai, tačiau išėjus į kiemą ši romantika gali akimirksniu virsti realia kova už gyvybę. Nors kastuvai ir sniego stumdytuvai yra įprasti lietuviško ūkio atributai, medikai ir ekspertai skambina pavojaus varpais: rutininis sniego kasimas nėra tik nekalta mankšta gryname ore. Tam tikroms žmonių grupėms ši veikla gali tapti lemtingu išbandymu, smarkiai padidinančiu širdies smūgio tikimybę.
Štai ką privalote žinoti prieš griebdami kastuvą į rankas, kad nekaltas kiemo valymas nesibaigtų reanimacijoje.
Kodėl 10 minučių lemia viską?
Daugelis mūsų sniego valymą vertina kaip paprastą buities darbą, tačiau organizmui tai – ekstremalus išbandymas. Remiantis klinikiniais tyrimais, vos 10 minučių intensyvaus darbo su kastuvu žmogaus širdį priverčia plakti beprotišku tempu – pasiekia net 97 proc. maksimalaus galimo dažnio.
Toks staigus šuolis prilygsta (arba net viršija) maksimalaus krūvio medicininį testą, kurį prižiūri gydytojai. Situaciją dar labiau blogina vadinamasis „dvigubas smūgis“: fizinis krūvis kelia spaudimą, o šaltas oras natūraliai susiaurina kraujagysles.
Pasak „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, šaltas oras sumažina vainikinių arterijų kraujotaką bei padidina kraujospūdį. Naujausi tyrimai rodo negailestingą statistiką: šalčio poveikis yra beveik dvigubai dažnesnė mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų priežastis nei karščio bangos.
Rizikos grupė nr. 1: vyrai virš 45-erių
Nors nėra oficialios ribos, kada žmogus tampa „per senas“ valyti kiemą, kardiologai brėžia raudoną liniją ties 45 metų amžiumi. Tai ypač galioja tiems, kurie likusius metų laikus praleidžia pasyviai.
Širdies priepuolius dažniausiai patiria įprastame gyvenime nejudrūs, didžiąją dienos dalį sėdintys, pavyzdžiui, prie televizoriaus ar kompiuterio žmonės. Jiems išėjus kasti sniego, jų kūnas gauna staigų didžiulį fizinį krūvį, ir tai gali baigtis tragedija“, – perspėja A. Juodeikis.
Kam kastuvą liesti draudžiama?
Ekspertai išskiria konkrečias grupes žmonių, kuriems sniego kasimas turėtų būti tabu. Jei atpažįstate save ar savo artimuosius šiame sąraše, kastuvą perleiskite kitiems arba samdykite pagalbą:
- Vyresni nei 65 metai (ypač turintys gretutinių ligų).
- Turintys „tyliuosius žudikus“: aukštą kraujospūdį, didelį cholesterolį, diabetą ar nutukimą.
- Širdies ligoniai: žmonės, jau patyrę infarktą, insultą ar turintys diagnozuotų širdies ir kraujagyslių sutrikimų.
- Po operacijų. Gyventojai, kuriems atliktas šuntavimas ar angioplastika (kraujagyslių plėtimas), jokiu būdu neturėtų kasti sniego.
Mirtini simptomai: kada kviesti greitąją
Dažnai nelaimės įvyksta, nes žmonės ignoruoja pirmuosius kūno siunčiamus signalus, manydami, kad „tiesiog pavargo“. A. Juodeikis pabrėžia, kad yra simptomų, į kuriuos numoti ranka nevalia.
Jei kasant sniegą pajutote krūtinės skausmą (spaudimą), staiga prasidėjo dusulys arba širdis ėmė plakti pernelyg dažnai ir neritmiškai – tai ne nuovargis, o pavojaus signalas. Tokiu atveju būtina nedelsiant nutraukti darbą. Jei simptomai nepraeina pailsėjus, nedelskite nė minutės ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Saugumo taisyklės: stumti, o ne kelti
Jei esate sveiki ir nusprendėte imtis darbo, darykite tai protingai. Pagrindinė taisyklė – sniegą ne kasti ir kilnoti (tai sukelia didžiausią spaudimą širdžiai), o stumti stumdytuvu.
Taip pat gyvybiškai svarbi tinkama apranga. Būtina užsidengti burną ir nosį šaliku ar mova – tai sušildo įkvepiamą orą ir mažina kraujagyslių spazmų riziką plaučiuose bei širdyje. Nepamirškite kepurės ir pirštinių, o esant stipriam vėjui, darbus atidėkite arba darykite dažnas pertraukas.
