Nors saulė ir vandens pramogos atrodo neatsiejami atostogų atributai, tūkstančiams lietuvių šis malonumas greitai virsta tikru košmaru. Staigus noras bėgti į tualetą, deginantis skausmas ir sugadintas poilsis – tai kaina, kurią sumokame už vieną elementarią klaidą paplūdimyje. Medikai įspėja, kad šiuo metu masiškai plintanti šlapimo takų infekcija dažnai slepiasi visai ne ten, kur esame įpratę manyti.
Dažnas poilsiautojas šventai tiki, kad uždegimus sukelia „nešvarus“ ežero ar tvenkinio vanduo bei jame knibždančios bakterijos. Tačiau šeimos gydytojas Renatas Dainius atskleidžia visiškai kitokią, paradoksalią tiesą: didžiausią riziką susirgti sukelia ne patogenai vandenyje, o mūsų pačių elgesys išlipus į krantą.
Nematomas vasaros priešas: kodėl susergame iš tiesų?
Prasidėjus oficialiam maudymosi sezonui, vandens telkiniai dar nespėja visiškai įšilti. Be to, po ilgos žiemos, saulės stokos ir mažesnio fizinio aktyvumo mūsų imunitetas būna gerokai išsekęs.
„Šlapimo takų infekcijų riziką labiau didina ne pats vanduo, o organizmo atšalimas maudynių metu ir po jų. Atšalimas gali būti bendras, kai žmogus peršąla ir susilpnėja imunitetas, arba vietinis, kai atšaldoma apatinė kūno dalis – tarpvietė, lyties organai, kojos“, – teigia šeimos gydytojas R. Dainius.
Šeimos gydytojas R. Dainius / Pranešimo aut. nuotr.
Gydytojas išskiria esmines klaidas, kurias daro poilsiautojai:
Šlapias drabužis. Palikus maudymosi kostiumėlį džiūti tiesiai ant kūno, sukuriamas stiprus šaldantis efektas, ypač vėjuotą dieną.
Neįšilęs kūnas. Šokama į šaltą vandenį nepasiruošus, todėl organizmas patiria šoką ir staigų temperatūrų skirtumą.
Per ilgos maudynės. Ignoruojamas drebulys ir pamėlusios lūpos tikintis, kad organizmas „pripras“ prie šalto vandens.
Šlapimo takų infekcija po maudynių / Pranešimo aut. nuotr.
Griauname mitus: savigyda gali atimti sveikatą
Pajutus pirmuosius simptomus – padažnėjusį, skausmingą šlapinimąsi, diskomfortą pilvo apačioje, pakitusį šlapimo kvapą ar net išvydus rausvą jo atspalvį – daugelis griebiasi liaudiškų patarimų. Interneto forumuose apstu rekomendacijų „išgerti spanguolių arbatos“ arba „pasedėti karštoje vonioje“.
Nors šiluma ir skysčiai gali šiek tiek palengvinti simptomus, jie nepašalina ligos sukėlėjo. Dar blogiau – žmonės griebiasi namų vaistinėlėje užsilikusių vaistų.
„Neretai užsiimama savigyda turimais antibiotikais, juos vartojant tik vieną ar dvi dienas. Nors savijauta gali greitai pagerėti, per trumpas ar netinkamas gydymas didina infekcijos atsinaujinimo riziką ir gali skatinti bakterijų atsparumą vaistams“, – perspėja medikas.
Ką tai reiškia praktiškai? Nutraukus vaistų vartojimą anksčiau laiko, pačios stipriausios bakterijos išgyvena. Kitą kartą susirgus, tie patys antibiotikai paprasčiausiai nebeveiks, o paprastas šlapimo pūslės uždegimas gali komplikuotis į pavojingą inkstų infekciją. Norint to išvengti, būtina atlikti šlapimo pasėlį ir nustatyti konkretų sukėlėją.
Paslėpti pavojaus signalai: kai kaltas ne tik peršalimas
Jeigu šlapimo takų uždegimai kartojasi vos pasipliuškenus vandenyje ar po kiekvieno atšalimo, tai gali būti rimtesnių, nebylių ligų simptomas. Mūsų kūnas taip siunčia pavojaus signalus apie sekinančias būkles:
Cukrinis diabetas. Pakilęs cukraus kiekis kraujyje sukuria tobulą terpę bakterijoms daugintis šlapimo takuose.
Lėtinis stresas. Ilgalaikė įtampa drastiškai slopina imuninę sistemą, todėl organizmas nebesugeba kovoti su paprasčiausiomis infekcijomis.
Anatominiai pokyčiai. Moterims po gimdymo komplikacijų ar ginekologinių operacijų pakitusi organų struktūra sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms patekti į šlapimo pūslę.
Lėtinis prostatitas. Vyrams pasikartojantys uždegimai dažnai išduoda prostatoje tūnančias bakterijas.
Mikrofloros disbalansas. Bakterinė vaginozė ar makšties kandidozė (pienligė) neretai žengia koja kojon su šlapimo takų infekcijomis.
Taip pat, gydytojas primena, kad po nesaugių lytinių santykių pasireiškęs skausmas gali byloti apie lytiškai plintančias infekcijas. Tokiu atveju išsitirti privalo abu partneriai.
4 auksinės taisyklės paplūdimiui
Kad Joninių maudynės ir atostogos neapkarstų, medicinos ekspertai rekomenduoja laikytis kelių paprastų, bet itin veiksmingų taisyklių:
Visada į paplūdimį neškitės antrą, sausą maudymosi kostiumėlį ar glaudes. Išlipę iš vandens nedelsiant persirenkite.
Po maudynių kruopščiai nusisausinkite rankšluosčiu – ypatingą dėmesį skirkite apatinei kūno daliai ir pėdoms.
Gerkite daug gryno vandens. Reguliarus šlapinimasis natūraliai „išplauna“ bakterijas iš šlapimo takų, neversdamas joms ten įsitvirtinti.
Venkite sėdėti ant šaltos žemės, drėgno smėlio ar akmenų. Visada naudokite storą rankšluostį arba specialų kilimėlį.
Šią vasarą pasirūpinkite savimi iš anksto – juk geriausia atostogų investicija yra jūsų sveikata, o ne laikas, praleistas gydytojo laukiamajame.
