Šį darbą daugelis perduoda darbininkams, bet nėra to, ko lietuvis negalėtų pasidaryti pats.
Pamąstymai apie perdangos šiltinimą
Taigi, perdangos izoliacijai pasirinkau stiklo vatą:
-rulonai yra 1,2 m pločio ir beveik idealiai tiko tarp santvarų, kurios pas mane yra kas 1,2 m;
nebijo dulkių ir yra hidrofobiška;
-yra geresnių fizinių savybių nei akmens vata (nelūžta, atsistato suspaudus, yra lengvesnė)
bekvapė (išpakavus kvepia cukraus vata);
-gaminama iš antrinių žaliavų (stiklo);
-geresnė kaina.
Dar labai rimtai galvojau apie polistirolą, bet pasikalbėjus su tuo, kas darė pasirodė, kad bus per daug vargo apeinant visas santvaras bei darant antrą sluoksnį. O be to, polistirolui reikalingos putos ir ne bet kokios, o tamprios, nes medis juda, deformuojasi ir gali atsirasti tarpai. Jau turėjau patirties purškiant tarpelius tarp blokelių ir žinau, kokio kalno putų reikia norint viską patikimai užpurkšti.
Vatą tarp santvarų dėjau 2 x 20 cm, nes ji man labiausiai tiko dėl išmatavimų, be to, pasirinktoje vatoje nėra formaldehidų, mažiau dulka. Tarp brūselių santvarų apačioje dėjau 5 cm Unifit 035.
Žinoma, prieš dedant ir netgi dar prieš statant sienas, jau buvau numatęs kaip tai turėtų būti, kad gautųsi vientisa šilumos izoliacija ir nebūtų šalčio tiltų tarp sienos ir stogo. Vienintelis blogas dalykas liko santvaros, kurios išlenda į lauką. Labai džiaugiuosi, kad stogdengiams pavyko uždėti stogą paliekant murlotus izoliaciniame sluoksnyje. O čia taip atrodo perdangos 3D planas:
Taigi bendras vatos sluoksnis buvo 45 cm, o iš namo kraštų ten, kur frontonai, dėl techninių kliūčių buvo po 50 cm. Bendra varža nevertinant nuostolių per medinę konstrukciją buvo ~12,8m²·K/W.
Darbų eiga
Iš pradžiu nusipirkau brūselių po santvaromis, žinoma, niekur neradau džiovintos už protingą kainą ir per protingą terminą, todėl teko pirkti ne visai sausą pas ne visai protingus pardavėjus. Dėl to, aišku širdis nelabai džiaugėsi, todėl, kad ramiau miegočiau, pasiskolinau drėgmės matuoklį iš draugo ir dėjau tik sausiausius brūselius. Kai buvo baigtas medinis karkasas, prasidėjo vatos kišimas ir špagato tampymas. Iš pradžių uždėjau kraštus ties frontonais ir po truputi ėjau link vidurio iš abiejų pusių dedant iš karto du sluoksnius. Pirmas sluoksnis dėjosi labai lengvai, nes beveik nereikėjo pjaustyti, tik užkelti ir išlyginti ruloną, dėl jo gabaritų ir svorio buvo nelengva. Antrą sluoksnį dėjau skersai, kad persidengtų, bet ne po visą ruloną, o iki 2 m ilgio, nes dėl gabaritų sunku užkelti ir gražiai apkloti, be to, buvo daug pjaustymo aplink santvaras.
Stogo/perdangos garo plėvelė
Garo plėvelė buvo prikabinama taip: užklijuoji DUCT tape (armuotą lipni juosta) prišaudai kabėm prie brūselio, uždedi silikono, uždedi DUCT tape, uždedi metalizuotą juostą. Buvo daug žaidimo. Vėliau viskas buvo sutvirtinta papildomais brūseliais iš apačios.
Su murlotais buvo dar linksmiau, pavyko tik iš antro bandymo, teko perdaryti, nes nepatiko pirmas variantas. Plėvelę prie murloto priklijavau specialiais klijais ir prišaudžiau kabėm, kad ji būtų įsitempus. Tada priklijavau papildomai 3-4 cm polistirolo, kad murloto plokštuma sutaptų su siena. Viską gražiai užpurškiau putomis ir nutepiau hidroizoliacija 3-4 kartus (čia dėl viso pikto, kad niekas neatšoktų). Tada viskas buvo gražiai užtinkuota ir uždažyta. Manau, kad mazgas pavyko tikrai šiltas ir patikimas.
Išvados
Niekada neatiduočiau šio darbo darbininkams. Darbas toks nuobodus ir užknisantis, kad vos pats nepradėjau simuliuoti ir chaltūrinti, o ką jau kalbėti apie kažkokį darbininką, kuriam svarbu greičiau ir lengviau padaryti. Vata yra toks dalykas, kad užklosi ir nesimatys, nebent tik per šildymo sezoną su termovizoriu perėjus gali kažką patikrinti. Jeigu pats nedirbčiau, tai rinkčiausi arba purškiamą vatą arba putas.
Dar kartą pasitvirtino teorija, kad plokščias stogas yra praktiškiausias, greičiausias ir pigiausias variantas. Pavyzdžiui, kaimynui panašaus ploto plokščią stogą uždengė per dieną, aš vargau visą mėnesį, be to, uždengė putplasčiu, kas yra daug patikimiau nei vata.
Neįmanoma dirbti šiltuoju sezonu. Kadangi reikia apsirengti ir uždengti visą kūną nuo dulkių, net dirbant žiemą yra baisai karšta.
Vata tikrai dulka, labiausiai kenčia akys, akiniai rasoja nuo respiratoriaus. Kitą kartą iš apačios dėčiau OSB, dėl kelių priežasčių: būtų nebaisu vaikščioti ir dirbti viršuje, jei nuslystų koja, neišlytų kiaurai.
Garo plėvelė patikimiau laikytųsi, ir manau, būtų didesnis sandarumas.
Šaltinis: Amnamas.wordpress.com
