Kai tik senovės žmonės sumojo perkelti ugniakurą į būstą, jiems pradėjo trukdyti dūmai. Iš pradžių juos išleisdavo per skyles stoge, langus ir duris, o vėliau sugalvojo kaminus, kurių veikimo principas neįmantrus: šiltas oras, būdamas lengvesnis už šaltą, kyla į viršų ir palieka būstą per stogą. Kartu jis išsineša ir dūmus bei kitus degimo produktus. O kamino viršus iškeltas virš stogo taip, kad oras pasišalintų kuo geriau.
Fizikos dėsniai ir šiais laikais išliko nepakitę, naujosios technologijos gali nebent pagelbėti juos veiksmingiau panaudoti.
Plieniniai įdėklai
Lietuvoje populiariausi mūriniai plytų kaminai, tačiau mūsų klimato sąlygomis jų efektyvaus veikimo laikas nėra itin ilgas. Išorinė jų dalis žiemą būna šalta, o vidinėje susidaro kondensatas, kuris ilgainiui prasiskverbia į plytas bei tinką ir, spustelėjus šalčiui, tampa kaminą ardančiu ledu. Drėgmė susigeria į kamino sieneles, prasisunkia kiaurai ir derva išlipa net į išorę, kamine atsiranda įtrūkių, pradeda sklisti nemalonus kvapas. Todėl į tokius senos statybos mūrinius kaminus patartina montuoti nerūdijančiojo plieno įdėklus.
„Kai atnaujinate namo šildymo sistemą ir seną krosnį pakeičiate moderniais, efektyvesniais šildymo prietaisais, įdėklą montuoti būtina, – teigia UAB „Vilpra“ projektų vadovas Žilvinas Lėckas. – Mat naujieji katilai išleidžia gerokai vėsesnius dūmus. Šie savo ruožtu nepajėgia įšildyti seno mūrinio kamino, ir ant vėsių jo sienelių pradeda kauptis kur kas daugiau kondensato. O kūrenimo kondensatas – tai ne tik drėgmė ir ledas. Jo terpė smarkiai rūgštinė, tad medžiaga, ant kurios jis kaupiasi, pradeda labai greitai irti. Plieniniuose kaminuose kondensatas, jei ir nusėda, tai nedaug, o ir tas pats nukeliauja į rinktuvą nepadaręs jokios žalos“.
Lygios kamino įdėklų sienelės pagerina trauką, todėl ant jų nusėda mažiau suodžių, o ir jų valymas lengvesnis. Nerūdijančiojo plieno įdėklai atsparūs suodžių gaisrui ( atlaiko net iki 1 200 °C temperatūrą). Kitas privalumas – plytinio kamino sienelė šyla apie 40 min., o kamino įdėklas įkaista per 1–2 min. ir tada jo paviršiaus temperatūra viršija rasos taško ribą, tad šitaip sudaroma mažiau galimybių išsiskirti kondensatui, pagerėja trauka, o ir visas dūmtraukio eksploatavimo laikas pailgėja.
Tokie nerūdijančiojo plieno įdėklai, pagaminti iš nestoros 0,5–1 mm skardos, legiruojami rūgščiai ir karščiui atsparia medžiaga. Jie būna įvairių formų, tad juos galima pritaikyti kone bet kokiam jau esamam kaminui. Taip pat yra lanksčių įdėklų gofruotomis sienelėmis, kurie, nors ir šiek tiek mažiau veiksmingi nei lygieji, užtat nepakeičiami senuose kreivuose kaminuose, į kuriuos tiesų įdėklą įkišti tiesiog neįmanoma. Kiekvienas tokio įdėklo elementas viename gale turi praplatėjimą, o kitame – susiaurėjimą. Tam tikru atstumu nuo elemento galų išvalcuotas iškilimas ir įdubimas. Kaminų elementai jungiami, siauresnę kamino elemento dalį įstatant į platesnę iki išvalcuoto iškilimo.
Paprastai kamino įdėklo dalys tarpusavy tvirtinamos kniedijimu. Galima jungtis sandarinti karščiui atspariu hermetiku, tačiau absoliutaus sandarumo siekti nebūtina. „Kruopščiai sandarinti jų nereikia, – pasakoja Ž. Lėckas, – mat kildamas kaminu šiltas oras formuoja srautą, kuris, tekėdamas pro sieneles, per mažus plyšelius su savimi įtraukia ir orą iš tarpo tarp įdėklo ir mūrinės kamino sienelės“. Kamino viršuje šis oro tarpas būna uždengiamas dangčiu, o per pusę metro gilyn – dar ir izoliuojamas nedegia mineraline vata. Šitaip senasis mūrinis kaminas, tegu jau ir nebeatlieka savo tiesioginio darbo – leisti dūmus, tarnauja kaip laikančioji naujojo įdėklo konstrukcija ir papildoma izoliacija.
Įdėklo skersmuo turėtų būti parenkamas kuo didesnis, kad kaminas kuo mažiau užsiterštų, o trauka būtų kuo didesnė. Dėl to kaminų įdėklai gaminami ne vien apvalūs, bet ir ovalūs. Jei kaminas yra ne kvadratinis, o stačiakampis, tai jam naudojamas ovalus įdėklas – kad būtų išnaudotas kuo didesnis kamino plotas. Iš esmės kamino įdėklas šiek tiek susiaurina dūmų kelio skersmenį, tačiau traukai tai neturi ypatingos įtakos. Apvalaus kamino trauka gali būti iki 1,8 kartų didesnė nei stačiakampio.
„Kiekvieno kamino centre savaime formuojasi spiralinis, į viršų kylantis oro sūkurys, – aiškina Ž. Lėckas. – Tačiau kvadratinio ar stačiakampio pjūvio mūrinių kaminų kampuose dar susikuria mažyčiai sūkurėliai, vadinamieji pašaliniai sūkuriai, kurie ne tiek padeda orui judėti kiek, priešingai, trukdo jam“.
Kaip pamatuoti išmetamų dujų temperatūrą?
Paimkite sausą medžio skiedrą ir įkiškite ją ties sklende už kūrenamo įrenginio. Palaukę 30–40 min., ją ištraukite ir apžiūrėkite:
• jei nepakeitė spalvos, išmetamųjų dujų temperatūra ~150 °C;
• pagelto – ~200 °C;
• parudavo – > 250 °C;
• pajuodavo – > 300 °C;
• suanglėjo – ~400 °C.
Jei kūrenatės optimaliai, dūmų temperatūra ties sklende yra apie +250 °C.
Modulinė konstrukcija
Modulinis kaminas – tai savotiškas „Lego“ konstruktorius iš tarpusavy sujungiamų gniuždymui atsparių tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių. Į jų vidų įleidžiami tarpusavyje sunerti ugniai atsparūs šamotiniai įdėklai. Oro tarpas tarp įdėklo ir blokelio per visą kamino ilgį užpildomas nedegia mineraline vata, kuri dar ir stabilizuoja įdėklą. Jai vėdinti konstrukcijoje numatytos nedidelės blokelių išėmos, kurios, sunėrus blokelius, suformuoja vėdinimo kanalus.
„Šamotiniai įdėklai yra skirtingo atsparumo, – atkreipia dėmesį UAB „Baltparma“, tiekiančios tokių kaminų sistemas, direktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Kamenevas. – Vieni pritaikyti kondensaciniams katilams, kurių dūmas būna žemesnės temperatūros, ir visiškai nesugeria susidarančio kondensato, bet yra mažiau atsparūs karščiui. Kiti įdėklai skirti karštesnį dūmą išskiriantiems kūrenimo prietaisams, truputį jautresni kondensatui, užtat kur kas atsparesni karščiui. Šamotinė keramika iš esmės yra labai atspari karščiui, įdėklas be jokių padarinių gali atlaikyti apie 40 min. suodžių gaisro. O kondensatas, neužsilaikydamas ant lygių vidinio įdėklo sienelių, bet kuriuo atveju nubėga į rinktuvą, kurį galima jungti tiesiai prie vandens nuotekų sistemos“.
Tačiau suodžių gaisrui sąlygų geriau nesudaryti. Tam tereikia kaminą valyti 2–3 kartus per metus: šildymo sezono pradžioje, pabaigoje ir per vidurį. J. Kamenevo teigimu, nerūdijančiojo plieno legiruotės sluoksnis, laikui bėgant, gali išdegti, o šamotinė keramika – vientisa ir vienodai atspari per visą savo storį. Tad, tinkamai prižiūrint kaminą, atokiam įdėklui nieko neatsitiks, jis bus tinkamas eksploatuoti kur kas ilgiau nei suteikiamas 30 metų garantijos laikas.
Modulinio kamino sistema – gana masyvi konstrukcija, tad ją projektuoti geriausia kartu su namu ir numatyti po ja pamatą. Jei statote ją antrame aukšte, reikės sutvirtinti pertvarą. O štai pačią keramzitbetonio blokelių konstrukciją iš išorės galėsite apdailinti kaip tik širdis geidžia – blokelius galima tinkuoti, dažyti, klijuoti plytelėmis.
Plieniniai dvisieniai dūmtraukiai
Apšiltinti dvisieniai dūmtraukiai montuojami rečiau, bet kartais, kai negalima įrengti mūrinio kamino, jie būna vienintelė išeitis. Jie gaminami iš specialaus nerūdijančiojo plieno ir dažniausiai naudojami pramoniniuose ir komercinės paskirties pastatuose, kai reikia aukšto kamino. Gyvenamuosiuose namuose pasirenkami, kai tenka papildomai įsirengti židinį ar krosnelę jau pastatytame name. Šitaip būna mažiau rekonstrukcijos darbų, todėl ir kaina mažesnė. Jiems nereikia specialaus pagrindo, lengva ir greita sumontuoti prie bet kokios sienos – mūrinės ar medinės, o ir pradėti galima nuo bet kurio namo aukšto. Nelygu projektuotojo vizija, tokius kaminus galima paslėpti sienoje ar palikti kaip patalpos akcentą.
Iš esmės tai – išorinis plieno vamzdis, į kurį įdėtas vidinis mažesnio skersmens vamzdis, o tarpas tarp šių vamzdžių užpildomas šilumos izoliacija, apsaugančia dūmtraukį nuo per greito atvėsimo ir sulaikančia šilumą. Vidinis vamzdis be jokių išlygų turi būti iš legiruoto nerūdijančiojo plieno. Išorinis vamzdis gali būti iš nerūdijančiojo plieno, cinkuoto plieno ar vario. Patalpoje montuojamus kaminus galima net nudažyti pageidaujama spalva pagal RAL paletę.
Šilumos izoliacijos storis pasirenkamas pagal tai, kuo kūrensite namus. „Paprastai rekomenduojame dėti 5 cm storio izoliaciją, – pasakoja Ž. Lėckas. – Dujinių katilų išmetamo oro temperatūra žemesnė, vadinasi, mažesnė suodžių gaisro tikimybė, tad čia galima apsieiti su 2,5 cm izoliacijos storiu. Plonesnę izoliaciją galima naudoti ir kaminams, montuojamiems namo viduje. Tačiau dėl šventos ramybės vis dėlto siūlyčiau visur naudoti 5 cm sluoksnį. Atsarga gėdos nedaro“.
Izoliacinis sluoksnis sulaiko kamino šilumą, kad išeinantis karštas dūmas pernelyg neatvėstų ir spėtų įšildyti vidinį vamzdį. Ant vėsaus vidinio vamzdžio gali nusėsti kondensatas, o prie drėgnų sienelių gali prilipti suodžių. Prilipę nešvarumai mažina trauką ir didina suodžių gaisro tikimybę.
Ir riaumoja, ir verkia
Ž. Lėckas pataria renkantis kaminą atsižvelgti į tai, kokio skersmens yra šildymo prietaiso išmetamasis vamzdis. Šis dydis parenkamas pagal prietaise galintį sudegti kuro kiekį ir galimų išmetamųjų dujų kiekį. Dūmtraukio skersmuo neturėtų būti mažesnis, kad nesumažėtų trauka ir dūmai nepradėtų virsti į vidų. Jei bus šiek tiek didesnis – nieko baisaus. Bet pernelyg didelis skersmuo gali sudaryti padidintą trauką, ir židinys ris malkas it slibinas. Pernelyg didelei traukai reguliuoti teks įtaisyti papildomą traukos reguliatorių.
Kamino trauką galima nustatyti iš akies, pagal liepsnos spalvą. Jeigu normaliam degimo procesui trūksta oro, ugnis bus raudona (trauka silpna). Ryškiai balta spalva ir ūžimas kamine reiškia, kad trauka per didelė. Normali trauka tada, kai liepsna – geltonai auksinė.
Pritrūkęs dėmesio kaminas panašus į vaiką – pradeda leisti įvairius garsus. Jei persistengėte parinkdami skersmenį, jis pradės ūžti nuo pernelyg didelės traukos. Jei patingėjote periodiškai jį valyti, kūrenate neaiškios kilmės, drėgnu kuru ar net šiukšlėmis, ant jo sienelių kaipmat prisikaups suodžių ir vieną dieną kilus suodžių gaisrui, jis užriaumos it liūtas, o jamdar paantrins ir atskubėjusių ugniagesių sirena. Šiltesniems orams užėjus, kai kūrenate mažiau ir dūmas vėsesnis, jis ašaros padidėjusiu kondensato kiekiu.
Kokybė ir sertifikatai būtini
Dujinių katilų dūmtraukius ir įdėklus privalo montuoti tik specialistai, tai nurodyta Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėse. Kietojo kuro katilų dūmtraukiams tokia nuostata netaikoma, bet tokį darbą patikėti specialistui daug geriau, mat montuojant reikia užtikrinti dūmtraukių sandarumą, išlaikyti saugius atstumus iki degių medžiagų, kad įrenginiu galima būtų saugiai naudotis. Tai – didžiulė atsakomybė, o ir neatsargaus ar nekokybiško darbo pasekmės gali būti baisios.
Visi vamzdžiai, pagaminti iš nerūdijančiojo plieno skardos, bet nepaženklinti nustatyta tvarka, neturintys atitikties deklaracijos, gamybos kontrolės sistemos sertifikato, sistemos elementų montavimo ir eksploatavimo instrukcijos, – tai ne kas kita kaip „garažiniai“ skardos lankstinukai, jie sudaro pavojų jūsų ir jūsų šeimos narių gyvybei.
O ir keraminių kaminų atveju būtina pasirūpinti, jog būtų sertifikuota visa sistema, kad ir kokia didelė pagunda būtų sutaupyti surenkant ją iš skirtingų, menkiau tarpusavyje derančių dalių.
