Šiandien naujai statomi pastatai turi atitikti A + energinio naudingumo klasę. Tačiau daugelis statytojų, statančių būstą sau, o ne pardavimui, galvoja ir projektuoja net ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namus.
Energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs keliais aspektais. Pirmiausia ir dažniausia visi kalba apie tai, kad tokie namai naudoja mažai energijos šildymui, todėl išlaidos šildymui bus mažos. Tačiau energiškai efektyvūs namai turi daug ir kitų privalumų.
Tokiuose namuose vidaus patalpų mikroklimatas yra žymiai geresnis, o kokybiškesnę gyvenamąją aplinką sukuria visas priemonių rinkinys: vėdinimo sistema, tiekianti šviežią orą į patalpas; gerai apšiltintos išorinės atitvaros, kurių paviršiai šilti; pastato sandarumas, kuris užtikrina jog patalpose nebus skersvėjų.
Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa vienu iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, izoliacinių sprendimų specialistai yra sukūrę visą eilę gaminių ir sprendimų, skirtų A, A+ ir A++ klasės pastų šiltinimui. Šiandien pristatome stogų ir palėpės perdangos šiltinimo sprendimus.
Šlaitinio stogo šiltinimas
Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Kadangi šilumos izoliacijos storiai A, A+ ir A++ yra didesni, nei įprasta – gegnės naudojamos sudėtinės arba kompozicinės. Tarp jų įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis iš universalių mineralinės vatos plokščių. Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus, prie gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras). Paprastai tam yra naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė.
Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija iš mineralinės vatos. Virš gegnės yra įrengiama hidroizoliacija iš vandens garams laidžios plėvelės (difuzinė plėvelė) prie kurios yra glaudžiamos universalios akmens vatos plokštės. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios Sd ne didesnis kaip 0,02 m.
Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru.
Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių, banguotų lakštų ar kitos stogo dangos.
Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida lemia papildomus kaštus jas taisant vėliau.
A, A+, A++ pastatams svarbu:
*būti šilumos izoliacijos apvalkale
*teisinga orientacija pasaulio šalių atžvilgiu
*pastato forma
*efektyvūs langai
*apsauga nuo saulės
*gerai apšiltintos atitvaros
*efektyvi vėdinimo sistema
*šiluminių tiltelių mažinimas
*sandarumas
Palėpės perdangos šiltinimas
Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo namus visada verta apsvarstyti variantą su šalta palėpe. Tai daug paprastesnė stogo konstrukcija, lengva įrengti šiltinimo sluoksnį, o pati palėpė yra puiki erdvė ortakiams pakloti ir vėdinimo įrangai sumontuoti.
Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia lengvai sumontuoti reikiamą izoliacijos sluoksnį. Mat čia šilumos izoliacijos storio neriboja gegnių aukštis.
Šiltinant palėpę, nereikia kloti izoliacinės medžiagos sluoksnio tarp gegnių, nes šiltinimo medžiaga montuojama tiesiog ant perdangos, prieš tai būtinai įrengus vandens garų ir oro izoliaciją. Vandens garų ir oro izoliacinio sluoksnio siūles reikia suklijuoti ir sandariai sujungti su kitais oro izoliavimo funkcijas atliekančiais elementais, pvz. siena.
Palėpei šiltinti taip pat rekomenduojamos universalios akmens vatos plokštės. Bendras šiltinamojo sluoksnio storis parenkamas remiantis skaičiavimais, tačiau A klasės pastatuose jis turėtų būti apie 350–600 mm. Mineralinės vatos plokštės gali būti klojamos keliais sluoksniais taip, kad viršutinių plokščių siūlės nesutaptų su apačioje esančių plokščių siūlėmis. Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti.
Plokščiojo stogo šiltinimas
Plokštieji stogai rečiau pasitaiko individualių namų statyboje Lietuvoje.
Tie kurie pasirinko plokščio stogo konstrukciją, pirmiausia turi suformuoti jo nuolydį, o tada įrengti vandens garų ir oro izoliacijos sluoksnį. Garų ir oro izoliacijai, kaip ir šlaitinio stogo atveju, galima naudoti 200 mikronų storio polietileno plėvelę. Suklijavus plėvelės jungimosi siūles ant jos įrengiama šilumos izoliacija.
Plokščio stogo šiltinimui rekomenduojamos naudoti vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštės, kurių storis 210-440 mm. Ant jų įrengiamas viršutinis šilumos izoliacijos sluoksnis iš apkrovą laikančių šilumos izoliacijos plokščių, skirtos naudoti viršutiniam šilumos izoliacijos sluoksniui šiltinant renovuojamus arba naujai įrengiamus plokščiuosius stogus. Tokios plokštės yra būtinos ypač tais atvejais kai stogų šilumos izoliacijai keliami didesni nei įprasti stiprumo reikalavimai. Viršutinio šilumos izoliacijos sluoksnio plokštės klojamos taip, kad perdengtų apačioje esančių plokščių siūles. Stogo danga yra įrengiama tiesiog ant viršutinio šilumos izoliacijos sluoksnio plokščių ją prilydant ir/ar mechaniškai pritvirtinant.
