Įsirenginėjant sodybą yra svarbu, kad visos erdvės būtų išdėstytos funkcionaliai ir patogiai, bei patenkintų kiekvieno sodyboje laisvą laiką leidžiančio šeimos nario poreikius ir interesus.
Beįsikuriant sodyboje viena Manonamai.lt skaitytoja atrado naują savo aistrą. Teisininkė pajuto turinti interjero dizainerės gyslelę. Moteris pateikia idėjas, kaip pačiam galima susitvarkyti ir subtiliai įsirengti savo sodybą.
Erdvių išdėstymo planavimas užėmė gana daug laiko, nes galutiniam variantui turėjo vienbalsiai pritarti visi šeimos nariai. Tad sodybos vidaus įrengimas užtruko nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens. Neapsieita be didelių diskusijų, braižymų ir perbraižymų, tačiau galų gale buvo pasiektas rezultatas, tenkinantis visus.
Taip pat moteriai buvo svarbi sodybos estetika. „Norėjau vietos, kuri dvelktų praeitimi, nebūtų perkrauta įvairiausiais daiktais ir rakandais, bet kartu ir jauki. Todėl iš pat pradžių, dar planuojant erdves, buvo nuspręsta, jog sodyboje vyraus Provanso stilius“, – pasakoja skaitytoja.
Ji iki šiol džiaugiasi erdvių išdėstymu: mažais miegamaisiais kambariukais ir svetainės erdve. Vieno aukšto namo projektas suteikė galimybę mėgautis didžiule svetaine su aukštomis lubomis, o ne suspausta erdve.
Vietos užteko ir svečių kambariui. Virš pirmo aukšto miegamųjų antrame aukšte atskirta viena didelė erdvė, kurioje, reikalui esant, gali sutilpti daugybė svečių. Laiptai į antrą aukštą tarnauja ir kaip sienelė atsilenkimams daryti.
Pagrindiniai akcentai atrasti Kauno Aleksoto turguje. „Kiekvieną sekmadienio rytą, net ir spaudžiant didžiausiam šalčiui, net nekildavo minčių į jį nevažiuoti. Koks džiaugsmas apimdavo, kuomet atkasdavome įvairiausių stilių ir laikmečių daiktų. Didžiuliu atradimu tapo 4 kėdės, su braškančiomis senomis kojelėmis“, – su entuziazmu pasakoja teisininkė.
Moteris su šeima nusprendė jas restauruoti: nušveitė esamus dažų likučius, iš pradžių padengė tamsiai rudais dažais, patrynė vašku, kad sukurtų sendinimo efektą, paskui nudažė keliais šviesių dažų sluoksniais ir pakeitė gobeleną.
„Tuomet liko maloniausioji dalis: su šveičiamu popieriumi nutrinti žvake pateptas vietas, kad kėdės ir vėl atrodytų senos. Lygiai tą patį darėme ir su kitais turguje atrastais baldais: spinta, žurnaliniu staliuku (dar buvo pakeistos stalviršio plytelės), spintai gyvumo suteikėme priklijavę piešinius iš servetėlių (pagal dekupažo techniką).Turguje pirkome ir įvairiausias smulkmenas: paveikslus, toršerą,daugybę pastatomų lempų, vazas, indus, praktiškai nei vieną savaitgalį iš turgaus negrįždavome tuščiomis rankomis“, – kaip pasiekti džiuginantį rezultatą pasakojo skaitytoja.
