Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sumanymą daugiau dėmesio švietimo programose skirti eismo kultūrai mokyklos daužo į šipulius. Prestižinių mokyklų vadovai sako, kad jų kaltinti dėl žemos visuomenės eismo kultūros negalima, o mokinius papildomai šviesti nėra galimybių, nes programos ir taip perpildytos.
Vyriausybės vadovas yra sakęs, kad karą keliuose reikia stabdyti griežtinant vairavimo mokymą ir peržiūrėjus ugdymo programas daugiau dėmesio skirti saugiam eismui bendrojo lavinimo mokyklose. Tačiau šios A. Butkevičiaus idėjos kelia aistras ir susipriešinimą.
Jau anksčiau vairavimo mokyklų vadovai DELFI kalbėjo, kad griežtinti vairavimo mokymą daugiau neįmanoma. O dėl žemos vairavimo kultūros, jų nuomone, kaltos būtent bendrojo lavinimo mokyklos, kurių mokytojai nesugeba skiepyti teisingo požiūrio į saugų eismą.
Tuo tarpu bendrojo lavinimo mokyklos pirštu beda į jas kritikuojančius vairavimo instruktorius ir teigia, kad rengiant vairuotojus švietėjiška veikla turėtų užsiimti kaip tik jie.
Apie saugų eismą siūlo kalbėti tėvams
Prestižinės Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas teigė, kad kaltinti mokyklų dėl netinkamai kelyje besielgiančių vairuotojų negalima, nes vertybių skiepijimu pirmiausia turi užsiimti tėvai. „Prie ko čia bendrojo lavinimo mokyklos ir vairuotojai? Kur šeima? Kodėl šeima nesirūpina tuo dalyku? Mažą vaiką į mokyklą veža direktorius ar tėtis? Viskas turi prasidėti nuo šeimos. Visiškai nesutinku, kad už viską atsakinga tik mokykla“, – tikino pašnekovas.
Geriausia saugaus eismo pamoka, pasak jo, kai važiuojant automobiliu šeima visada laikosi tradicijos prisisegti saugos diržus ir nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių. O jei tėvai tinkamo pavyzdžio nerodo, R. Dambrausko nuomone, vien mokyklos pastangos lauktų rezultatų neduos.
Vis dėlto, anot jo, jauną žmogų, bebaigiantį mokyklą, pakeisti yra be galo sunku, kadangi jis tuo metu jau būna perėmęs visuomenėje gerai atpažįstamas vertybes.
„Veido“ 2013 m. sudarytoje geriausių gimnazijų reitingų lentelės viršūnėje karaliaujančio Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius taip pat teigė, kad kaltinimai mokykloms nepagrįsti.
Jo teigimu, netinkamo vairuotojų elgesio priežasčių reikia ieškoti žvelgiant į visuomenės kultūrą. „Aš manau, kad kaltinimai nepagrįsti. Bendra mūsų visų kultūra lemia tokius dalykus. Ne vien mokykla tai galėtų išspręsti. Manau, kad čia problema slypi daug giliau – bendroje visuomenės kultūroje“, – komentavo licėjaus vadovas.
Pašnekovo manymu, teigti, kad dabar mokyklose apie saugų eismą nekalbama, negalima, nes yra žmogaus saugos disciplina. Šios pamokos metu, be kita ko, kalbama ir apie saugų eismą. S. Jurkevičius įsitikinęs, kad pamokoje gaunamų žinių mokiniams turėtų užtekti: „Manau, kiek kalbama, tiek turėtų ir užtekti. Negali nuolat kalbėti apie visas gyvenimo sritis. Yra dar ir mokymo procesas.“
Gimnazijos direktorius: mums sumetė viską, ką tik įmanoma
Formuojant vairuotojo charakterį, R. Dambrausko nuomone, daug pastangų turi dėti vairavimo mokyklos. Esą jos didele dalimi yra atsakingos už tai, kad vairuotojų kultūra daug žemesnė nei Vakarų Europoje. O šį negatyvų reiškinį adresuoti bendrojo lavinimo mokykloms nereikėtų, nes jos nėra atsakingos už tai, „kad per perėją būtų praleidžiami pėstieji, kad vairuotojai nelakstytų 120 km/h greičiu, kai mieste galima važiuoti 50 km/h“.
Be kita ko, gimnazijos direktorius atkreipė dėmesį, kad mokykloms ir taip primetama per daug auklėjimo sričių. Todėl jei ant jų pečių gultų dar daugiau funkcijų, galėtų nukentėti ugdymo kokybė: „Juk negali įvesti atskirą dalyką, kuriame būtų pasakojama apie saugų eismą. Kurios pamokos metu, sakykite, kalbėti apie saugų vairavimą: lietuvių kalbos, anglų kalbos, fizikos, ekonomikos? Kiekvienas mokytojas brangina savo laiką. Viską, ką tik įmanoma, sukraunam auklėjimui – pilietinis, patriotinis, tautinis, sveikos gyvensenos, teisingo vairavimo, gražaus kalbėjimo, saugaus interneto naudojimosi. Tačiau mes turim ir kitus tikslus.“
Taip pat R. Dambrauskas išreiškė abejonę, ar mokytojas, neturintis vairuotojo pažymėjimo, galėtų kompetentingai kalbėti apie saugaus eismo problemas. Esą norint šią temą pristatyti mokiniams, reikalingos specialios žinios, kurių dauguma mokytojų neturi.
Vis dėlto pedagogas sutinka, kad mokykla turi prisidėti prie būsimų vairuotojų kultūros didinimo. Tačiau ji viena – bejėgė. Todėl taip pat reikalingos tėvų ir visuomenės pastangos.
Tuo tarpu Vilniaus licėjaus vadovas įsitikinęs, kad mokyklos įtaka priklauso nuo ugdymo įstaigos. Tačiau netrukus pridėjo, kad ji šiuo metu sumenkusi: „Tai labai priklauso nuo mokyklos. Aišku, kad įtaka yra labai sumenkusi formuojant žmogaus asmenybę. Praktiškai mokykla lyg ir pasitraukė į šalį, kartais bijodama teigti tam tikras vertybes, nes gali būti nevienodai ir nevienareikšmiškai įvertinta.“
Važiuoja į mokyklą, kai iki jos vos 5 min. kelio
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius atkreipė dėmesį, kad mokiniai kasmet darosi vis labiau motorizuoti. Paaugliai automobiliu atvažiuoja į mokyklą net ir tuomet, kai iki jos yra vos kelios dešimtys metrų. „Pas mus atvažiuoja vaikai, kurie nori pasirodyti, kokiomis mašinomis atvažiuoja, kiek tėvai į juos investuoja. Nesvarbu, kad ateitų per 5 ar 10 min., bet reikia su mašina atvažiuoti. Gal reikėtų diegti, kad geriau su dviračiu atvažiuoti į mokyklą, o mašina – tik savaitgaliais“, – svarstė pašnekovas.
Augant vairuojančių mokinių skaičiui gimnazijos teritorijoje ima trūkti vietos iš toliau atvažiavusių mokytojų automobiliams statyti. Vis dėlto, pedagogo manymu, atšilus orams nemažai gimnazistų renkasi dviračius ar motorolerius.
