Rūpestingi sodininkai jau ruošia savo sodą ir daržą peržiemojimui. O ar tinkamai paruošėte vaismedžius? Žiemą jiems gali pakenkti tiek šaltis ir stiprus vėjas, tiek kaitri saulė ir temperatūrų svyravimai. Ne mažesnį pavojų obelaitėms, kriaušėms ir kitiems medeliams kelia ir zuikiai bei stirnos, mėgstantys pagraužti kamieno žievę. Taigi, dalijamės patarimais, ko nederėtų pamiršti ruošiant vaisių sodą žiemoti.
Pagrindinė klaida arba aplaidumas, kurį išskiria profesionalūs sodininkai – pamiršti aprišti medelį. Tokiu atveju galite būti garantuoti, kad dėl palyginti šiltos dienos ir šaltos nakties kaitos antroje žiemos pusėje jo žievė bus nudeginta ir pradės luptis.
Tai ypač tikėtina, jeigu medis auga atviroje, nuo vėjų ir tiesioginių saulės spindulių neapsaugotoje vietoje. Jei jau taip nutiko, kad žievė nusilupo, padėtį gali pataisyti fungicidai. Nudažius jais pažeisto medžio brazdą, galima išvengti puvimo.
Tačiau kol žiema dar neatėjo tikrai galite spėti paruošti vaismedžius peržiemojimui. Pateikiame tris pagrindinius darbus, kuriuos reikia atlikti.
1. Apriškite medelius
Jau minėjome, kad medžių žievę dažniausiai pažeidžia saulėtų dienų ir šaltų naktų kaita, ypač būdinga sausio, vasario ir kovo mėnesiams.
Dėl jos medžių žievė gali sutrūkinėti, tačiau tai pastebėsite tik maždaug po metų – iš pradžių žievė gali nežymiai pakeisti spalvą.
Plonytėms jaunų medelių šakelėms kenkia ir siaučiantys vėjai, į sodą užklystantys miško gyvūnai. Nuo viso to apsisaugosite aprišę medelį kokia nors medžiaga.
Kuo aprišti vaismedžius?
Aprišti medelį galite tokia medžiaga, kokią randate po ranka. Tai gali būti tvirtas keliasluoksnis popierius, likęs nuo cemento maišo ar šuns ėdalo pakuotės, taip pat tinka paprasčiausi šviesūs tapetai, kartonas, sviestinis popierius, netgi laikraštis, austas maišas.
Jeigu neseniai pasistatėte namą, gal rasite užsilikusio tinkavimo tinklelio – jis ne tik gerai apsaugos medį, bet ir atrodys gana estetiškai. Tik atkreipkite dėmesį, kad tinklo akutės nebūtų platesnės nei 5–6 cm skersmens, kad į žiemos pabaigą sulysę kiškiai nepralįstų pro plyšius.
Parduotuvėse galima įsigyti ir specialių polistirolo tinklelių, kurie būna įvairių dydžių ir spalvų, jau pritaikyti dėti ant medžių kamieno, o jų spalvos dažniausiai natūralios, artimos gamtai.
Apjuosus medį tokia tvorele nebus baisūs jokie kiškiai, o naudoti ją galėsite ir keletą sezonų iš eilės.
Svarbiausia, neaprišti medžių tokiais audiniais, kurie nėra laidūs orui ir vandeniui – celofanu ar polietileno plėvelė. Per žiemą į vidų patekusi drėgmė užsilaikys ir pakenks medeliui.
Kaip aprišti?
Rišti medelį pradėkite nuo apačios. Jeigu medelis dar jaunas, trapus, nereikia vargti rišant kiekvieną šakelę – tiesiog atsargiai priglauskite jas prie kamieno ir apvyniokite viską kartu.
Taip apsaugosite šakeles nuo išlaužymo, jei kiltų stiprus vėjas. Pabaikite užrišdami virvele, vielute arba susekite, o pačią viršūnę palikite atvirą.
Kada reikia aprišti?
Rišti vaismedžius – tiek kamieną, tiek šakas – svarbiausia pirmaisiais metais, antraisiais jau galima rišti tik kamieną.
Atėjus pavasariui, neskubėkite medžių nurišti – palaikykite „aprengtus“ bent iki balandžio vidurio, kol baigsis šalnos.
Medžiui subrendus, po penkerių metų, jo kamieno galima ir neberišti. Jeigu kamienas pakankamai storas, žalos kiškiai nebepadarys.
Saugantis nuo kenkėjų, didesnį sodą rekomenduojama aptverti, o jei tvora jau yra – apžiūrėti, ar nėra plyšių ir skylių, pro kuriuos prasibrautų kiškiai.
2. Apsaugokite medžio šaknų sistemą
Ar žinojote, kad vaismedžiai gali ištverti beveik iki 40º C šaltį, o jų šaknys gerokai mažiau – tik iki 15º C šaltį?
Ypač jautrios yra žemaūgių vaismedžių šaknys – ištveria kažkur -11º C temperatūrą.
Šaltis ypač kenksmingas, jei tik pasodinus medelį jo pomedžio plotelis nemulčiuojamas, paliekamas „plikas“.
Siekiant apsaugoti vaismedžio šaknis, mulčiuoti būtina. Mulčiuojama sausomis durpėmis, pjuvenomis.
Prieš mulčiuojant žemę maždaug 5 cm gylyje reikėtų supurenti, kad pagerintumėte dirvos aeraciją.
Mulčias – kibiras durpių ar pjuvenų – taip pat dedamas apie 5 cm storio sluoksniu. O štai apie kamieną dar reikėtų palikti apie 5 cm skersmens nemulčiuotą plotą.
Tai daroma dėl to, kad į durpes mėgsta įsirausti pelės ir kiti graužikai. Kad jų neatsirastų, nereikėtų pomedyje palikti nei durpių, nei aukštų žolių. Aplink medį galite pridėlioti masalo arba žiurkių nuodų.
Supiltas mulčio kauburėlis pravers ir tuo, kad susidarys natūrali nuožulna vandeniui nubėgti. Prie medelio nesikaups lietaus ir sniego vanduo, dėl kurio jis galėtų išmirkti ir supūti.
3. Nubalinkite medelį
Medžių kamienai balinami tam, kad saulėtomis žiemos pabaigos – pavasario pradžios dienomis jie neįkaistų. Geriausiai šį darbą atlikti rudenį ar žiemai tik prasidėjus.
Prieš balindami nugramdykite žievės atplaišas, kerpes ir samanas.
Galima balinti vandeniui atspariais dažais, skirtais lauko darbams, kalkių skiediniu, kreida. Svarbiausia – kad dažai kuo ilgiau nenusiplautų.
Kai kurie sodininkai dažo tik pietinę pusę, kiti – visą kamieną.
Norėdami dar geriau pasirūpinti vaismedžiais, vasario–kovo mėnesiais galite iš pietinės pusės įkalti lentą, kuri teiks kamienui šešėlį ir padvigubins apsaugą.
Nepamirškite!
Prieš ruošdami vaismedžius žiemai, nurinkite supuvusius vaisius nuo šakų, sugrėbkite ir sudeginkite ar kompostuokite lapus, nes tiek lapų sankaupos, tiek vaisių mumijos sudaro sąlygas ligoms ir kenkėjams daugintis.
