Vynmedžių auginimu užsiimantys sodininkai puikiai žino, kad vynmedžių priežiūra nesibaigia pavasarį, kai šie augalai yra prižadinami iš žiemos miego, formuojami, pririšami ir paruošiami derliaus brandinimui. Vasara yra tręšimo, reikalui esant laistymo, kovos su kenkėjais bei ligomis metas. Šiame tekste aptarsime svarbius vynmedžių priežiūros darbus, kuriuos reikia nudirbti vasarai įsibėgėjus.
Laistymas
Vynmedžiai yra nereiklūs augalai, kurie toje pačioje vietoje gali augti daug metų. Kadangi lietuviškos vasaros, ne taip kaip vasaros šiltuosiuose kraštuose, pasižymi dažnu lietumi, saugusių vynmedžių laistyti paprastai išvis nereikia, drėgme šiuos augalus aprūpina gamta. Svarbu pabrėžti, kad jeigu pasitaikė sausa vasara, laistant suaugusius vynmedžius labai svarbu jų neperlaistyti, patariama juos laistyti ne dažniau kaip kas dvi-tris savaites saulėje sušilusiu vandeniu. O jaunus sodinukus, sausros atveju, galima palaistyti ir dažniau (1 kartą per savaitę).
Ravėjimas
Birželis intensyviausias vynmedžių augimo metas, deja, šiuo laikotarpiu puikiai auga ir piktžolės. Specialistai pataria aplink vynmedį (1-1,2 m spinduliu) dirvos paviršių mulčiuoti, tai padės apsisaugoti nuo piktžolių. Kitu atveju, svarbu nepamiršti jų ravėti ir šią kovą tęsti iki pat rudens.
Tręšimas
Vasara yra tinkamas metas vynmedžių tręšimui. Labiausiai tam tinka naudoti skystas trąšas, idealiausia vynmedžius tręšti ištirpintu vandenyje paukščių mėšlu (santykiu 1:10-12). Galima naudoti ir sodininkystės prekėmis prekiaujančioje parduotuvėje pirktomis trąšomis, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jose nebūtų azoto, kur kas labiau tinka trąšos turinčios kalio.
Vynmedžių ligos
Vasara yra ligų metas, o jei vasara pasitaikė dar ir lietinga ypač padidėja grėsmė, kad vynmedžiai gali susirgti grybelinėmis ligomis. Dažniausios vynmedžių ligos yra šios: netikroji miltligė, miltligė, kekerinis uogų puvinys ir chlorozė, kuri nėra sukelta grybelio.
Miltligė. Abu miltligės tipai paveikia vynmedžių lapus. Netikrosios miltligės atveju lapų viršus pasidengia gelsvos bei žalsvos spalvos apvaliomis dėmėmis, o lapo apačia, pasidengia balta, šiek tiek miltelius primenančia medžiaga. Augalui susirgus miltlige, balti milteliai padengia abi lapo puses. Su šiomis ligomis galima kovoti pasitelkus Bordo (iki 3 proc.) tirpalą.
Kekerinis puvinys yra kita grybelinė liga, kuri atsiranda dėl blogos ventiliacijos. Ši liga paprastai pasireiškia ant uogų, bet gali apimti ir ūglius, lapus. Vynmedžiui susirgus šia liga uogos apsitraukia pelėsiu ir tampa nebetinkamos vartojimui. Kadangi šiai ligai plisti padeda prasta ventiliacija, kad jai būtų užkirstas kelias, patariama formuoti retesnius krūmus, taip pat galima iškarpyti apačioje esančius (uogas dengiančius) lapus.
Darbas su ūgliais
Vasarą auga ne tik uogos, bet ir vynmedžių ūgliai. Patariama nuolat trumpinti ūglių viršūnes, kurių lapai dar nepradėję vystytis, nes augdami ūgliai eikvoja medžiagas, kurios galėtų būti skirtos uogoms bei medėjimo procesams. Taip pat neužmirškite atsižvelgti į jų augimą ir nuolat tvirtinti juos atitinkamame aukštyje prie vadinamųjų špalerių.
