Ant vyšnių ir trešnių šakų nokstantys vaisiai vilioja ne tik sodininkus. Vos pradėjusios rausti uogos tampa paukščių taikiniu, o derlių taip pat gali sugadinti vaisinės muselės, amarai, puviniai, ilgalaikis lietus ir netinkama medžių priežiūra. Norint išsaugoti kuo daugiau sveikų vaisių, apsaugos priemonių reikėtų imtis dar prieš derliui visiškai sunokstant.
Vyšnios ir ypač saldžios trešnės gali būti prarastos labai greitai. Kartais užtenka kelių dienų, kad paukščiai nuskintų didžiąją dalį prinokusių vaisių, o po gausaus lietaus trešnės pradėtų trūkinėti ir pūti.
Geriausiai veikia ne viena stebuklinga priemonė, bet kelių metodų derinys: tinklas nuo paukščių, laiku surenkami pažeisti vaisiai, tvarkingas vainikas, tinkamas laistymas ir nuolatinė medžio apžiūra.
Didžiausia grėsmė – paukščiai
Vos vyšnios ir trešnės pradeda keisti spalvą, jas greitai pastebi varnėnai, strazdai, žvirbliai ir kiti sodo paukščiai. Ypač pažeidžiamos ankstyvosios trešnės, nes tuo metu aplinkoje dar gali trūkti kitų lengvai pasiekiamų vaisių.
Patikimiausias būdas apsaugoti derlių – fizinė užtvara. Sodininkystės specialistai rekomenduoja dar prieš vaisiams visiškai nusidažant medį arba atskiras jo šakas uždengti tinklu. Tinklas turi būti įtemptas ir gerai pritvirtintas, kad į jį neįsipainiotų paukščiai bei kiti gyvūnai.
Kaip tinkamai uždėti tinklą?
Tinklo nereikėtų tiesiog užmesti ant šakų. Prispaustas prie vaisių jis gali trukdyti skinti derlių, pažeisti ūglius, o paukščiai kartais pasiekia prie pat tinklo esančias uogas.
Aplink mažesnį medį galima įrengti paprastą karkasą iš medinių kuolų, metalinių lankų ar bambukinių atramų. Ant jų užtempiamas tankus vaismedžių apsaugos tinklas, o kraštai kruopščiai pritvirtinami prie žemės.
Svarbu nepalikti angų ties kamienu ir tinklo apačioje. Pro jas patekęs paukštis gali neberasti kelio lauk.
Nuėmus derlių tinklą reikėtų iš karto nuimti. Taip jis netrukdys šakoms augti ir nekels pavojaus sodo gyvūnams.
Ar padeda blizgios juostos ir paukščių baidyklės?
Kompaktiniai diskai, folijos juostos, besisukantys malūnėliai, dirbtinės pelėdos ir kitos vaizdinės baidyklės gali laikinai sumažinti paukščių aktyvumą, tačiau prie nejudančių daiktų jie greitai pripranta.
Kad tokios priemonės veiktų ilgiau:
- kas kelias dienas pakeiskite jų vietą;
- naudokite judančius ir šviesą atspindinčius elementus;
- derinkite kelias skirtingas priemones;
- baidykles pastatykite prieš vaisiams visiškai paraustant.
Vis dėlto, jeigu norite apsaugoti beveik visą derlių, tinklas arba uždara vaismedžių apsaugos konstrukcija bus patikimesnė už vien garsinius ar vaizdinius baidiklius.
Kaip apsaugoti vyšnias ir trešnes nuo „kirmėlių“?
Balta lervutė vaisiaus viduje dažniausiai reiškia, kad vaisių pažeidė viena iš vaisinių muselių. Patelės kiaušinėlius padeda į nokstantį vaisių, o išsiritusios lervos minta jo minkštimu.
Pažeistos vyšnios ir trešnės gali:
- suminkštėti;
- prarasti blizgesį;
- įdubti;
- pradėti leisti sultis;
- skleisti rūgštoką ar fermentuotą kvapą;
- greitai pūti.
Minkštus vaisius, tarp jų vyšnias ir trešnes, taip pat gali pažeisti invazinė dėmėtasparnė drozofila. Jos lervos vystosi vaisiaus viduje, o pažeidimo požymiai kartais išryškėja tik jau nuskynus derlių.
Surinkite visus pažeistus ir nukritusius vaisius
Viena svarbiausių apsaugos priemonių – sodo higiena. Ant medžio likę pernokę, pažeisti ir pūvantys vaisiai tampa tinkama vieta kenkėjams maitintis bei daugintis.
Derlių skinkite reguliariai, geriausia kas kelias dienas. Surinkite ir ant žemės nukritusias uogas. Pažeistų vaisių nepalikite po medžiu ir nemeskite į atvirą komposto krūvą, jeigu juose matyti lervų.
Netinkamus vaisius galima sandariai supakuoti ir išmesti su buitinėmis atliekomis. Nedidelį kiekį taip pat galima užpilti vandeniu sandariame inde ir palaikyti, kad kenkėjai nebegalėtų tęsti vystymosi.
Nepalikite pernokusio derliaus ant šakų
Kuo ilgiau sunokę vaisiai lieka ant medžio, tuo labiau jie traukia paukščius, vabzdžius ir puvinius sukeliančius mikroorganizmus.
Vyšnias ir trešnes geriausia skinti sausą dieną, kai jos įgavo veislei būdingą spalvą ir skonį. Vaisius, kuriuos planuojate laikyti ilgiau, skinkite su koteliais.
Juodieji vyšniniai amarai: susisukę lapai išduoda problemą
Jeigu jaunų vyšnios ar trešnės ūglių lapai susisuko, tapo lipnūs, o jų apačioje matyti smulkių juodų vabzdžių, tikėtina, kad medį apniko juodieji vyšniniai amarai.
Jie dažniausiai pažeidžia jaunus lapus ir ūglių viršūnes vėlyvą pavasarį bei vasaros pradžioje. Nors lapai gali atrodyti labai prastai, nedidelis amarų kiekis paprastai nesunaikina medžio ir nesustabdo derėjimo. Natūralūs amarų priešai vasarą neretai sumažina jų populiaciją.
Nedideliame sode pirmiausia verta rinktis nechemines priemones:
- stipresne vandens srove nuplauti amarus nuo jaunų ūglių;
- pašalinti tik labiausiai pažeistas ūglių viršūnes;
- nepertręšti medžio azotu;
- saugoti boružes, auksaakes ir kitus naudinguosius vabzdžius;
- reguliariai apžiūrėti jaunų lapų apačią.
Nebūtina pašalinti kiekvieno amaro. Per dažnas insekticidų naudojimas gali sunaikinti ir vabzdžius, kurie natūraliai reguliuoja kenkėjų skaičių.
Rudasis puvinys: kodėl vaisiai ruduoja ir mumifikuojasi?
Rudasis puvinys – viena dažniausių kaulavaisinių augalų ligų. Ant pažeistų vyšnių ar trešnių atsiranda rudos, greitai didėjančios dėmės. Vėliau vaisius suminkštėja, pasidengia šviesiomis sporų pagalvėlėmis, sudžiūsta ir gali likti kabėti ant šakos.
Ligą sukeliantys grybai gali pažeisti ne tik vaisius, bet ir žiedus bei smulkias šakeles. Drėgnas oras žydėjimo ir derliaus nokimo metu ligos plitimui ypač palankus.
Pastebėjus pažeidimus svarbu:
- nedelsiant nuskinti pūvančius vaisius;
- pašalinti ant šakų likusias sudžiūvusias vaisių „mumijas“;
- surinkti pūvančius vaisius nuo žemės;
- išretinti per tankų vainiką;
- laistant nešlapinti lapų ir vaisių;
- nepažeisti vaisių skinant.
Ant medžio palikti mumifikuoti vaisiai gali tapti infekcijos šaltiniu kitą sezoną.
Lapų dėmėtligė ir kokomikozė
Ant vyšnių ir trešnių lapų atsiradusios smulkios rausvai rudos dėmelės, geltonuojantys lapai ir ankstyvas jų kritimas gali rodyti lapų dėmėtligę arba kokomikozę.
Ligos sukėlėjai gali peržiemoti nukritusiuose lapuose, o pavasarį jų sporos plisti su lietaus lašais ir vėju. Smarkiai pažeistas medis per anksti praranda lapus, todėl silpniau pasiruošia žiemai.
Rudenį būtina sugrėbti ir pašalinti nukritusius lapus. Taip pat svarbu neleisti vainikui pernelyg sutankėti – tarp šakų turi laisvai judėti oras.
Jeigu ligos kartojasi kasmet ir medis smarkiai pažeidžiamas, dėl tinkamos apsaugos reikėtų pasitarti su augalų priežiūros specialistu.
Kodėl po lietaus trūkinėja trešnės?
Trešnės ypač linkusios trūkinėti tuomet, kai prieš pat derliaus nuėmimą ilgai lyja. Vandeniui patekus ant nokstančio vaisiaus, jo odelėje gali atsirasti mikroįtrūkimų, kurie vėliau išsiplečia. Riziką taip pat didina permirkusi dirva ir staigūs jos drėgmės svyravimai.
Įtrūkę vaisiai greitai pradeda pūti, todėl jų ilgai laikyti negalima.
Kaip sumažinti vaisių trūkinėjimą?
Pirmiausia stenkitės palaikyti kuo tolygesnę dirvos drėgmę. Ilgai nelaistytam medžiui vienu metu nepilkite labai daug vandens.
Aplink kamieną galima paskleisti maždaug 5–8 centimetrų mulčio sluoksnį. Jis padės sumažinti drėgmės svyravimus, tačiau mulčias neturi liestis prie pat kamieno.
Nokstant derliui:
- neperlaistykite medžio prieš prognozuojamą lietų;
- pasirūpinkite, kad vanduo neužsistovėtų prie šaknų;
- nenaudokite viršutinio laistymo;
- sunokusius vaisius nuskinkite prieš ilgalaikę liūtį;
- nedideliems medžiams galima įrengti nuo lietaus saugantį skaidrų stogelį.
Tyrimai rodo, kad nuo lietaus saugančios dangos gali sumažinti trešnių trūkinėjimą ir vėliau prasidedantį puvimą. Tačiau konstrukcija turi būti gerai vėdinama, kad po ja nesikauptų drėgmė.
Pavasarinės šalnos gali sunaikinti būsimą derlių
Vyšnios ir trešnės žydi gana anksti, todėl jų žiedus gali pažeisti vėlyvos pavasarinės šalnos. Didžiausią pavojų šaltis kelia jau prasiskleidusiems žiedams ir besiformuojančioms vaisių užuomazgoms.
Nedidelius medžius vakare galima uždengti agroplėvele arba senu švariu audiniu. Danga turėtų siekti žemę, kad po ja išliktų nuo dirvos kylanti šiluma.
Ryte, temperatūrai pakilus, dangą būtina nuimti, kad žiedus pasiektų apdulkinantys vabzdžiai. Sunkesnė agroplėvelė gali suteikti kelių laipsnių apsaugą, tačiau šis metodas geriausiai tinka mažiems arba prie sienos formuojamiems medeliams.
Vyšnioms ir trešnėms sodinti rinkitės ne žemiausią sodo vietą, kurioje kaupiasi šaltas oras. Tinkamesnė bus saulėta, nuo stipraus vėjo apsaugota ir šiek tiek aukštesnė vieta.
Teisingas genėjimas taip pat saugo nuo ligų
Per tankus vainikas ilgiau išlieka drėgnas po lietaus, į jo vidų patenka mažiau šviesos, todėl susidaro palankesnės sąlygos ligoms.
Vyšnias ir trešnes rekomenduojama genėti vasarą, geriausia nuėmus derlių, kai oras sausas. Vasarą mažesnė kai kurių pavojingų ligų, pavyzdžiui, sidabraligės ir bakterinio vėžio, rizika.
Genint reikėtų:
- pašalinti nudžiūvusias ir sergančias šakas;
- iškirpti besikryžiuojančius ūglius;
- neleisti vainikui pernelyg sutankėti;
- naudoti aštrius ir švarius įrankius;
- storesnes šakas pjauti nepaliekant ilgų kelmų;
- nepašalinti per daug šakų vienu metu.
Po kiekvieno sergančio medžio genėjimo įrankius verta dezinfekuoti, kad infekcija nebūtų pernešta kitam augalui.
Apsaugokite kamienus nuo žvėrių ir žiemos saulės
Jaunų vyšnių ir trešnių žievę žiemą gali apgraužti kiškiai, stirnos ir graužikai. Rudenį kamienus apsukite specialia kvėpuojančia apsauga arba apjuoskite smulkiu metaliniu tinklu.
Apsauga turėtų siekti aukščiau numatomo sniego paviršiaus, tačiau neturi stipriai spausti kamieno. Pavasarį ją patikrinkite ir, jeigu reikia, atlaisvinkite.
Jaunų medžių kamienus taip pat gali pažeisti žiemos saulė ir staigūs temperatūros pokyčiai. Šviesinimas specialiais vaismedžiams skirtais dažais arba kamieno apsauga šviesia, orui laidžia medžiaga gali sumažinti žievės įtrūkimų riziką.
Ar galima purkšti vyšnias ir trešnes?
Cheminės priemonės neturėtų būti pirmasis pasirinkimas nedideliame sode. Daug problemų galima sumažinti tinklais, sodo higiena, tinkamu genėjimu ir reguliariu pažeistų vaisių rinkimu.
Jeigu vis dėlto būtinas fungicidas ar insekticidas, galima naudoti tik konkrečiam augalui ir problemai Lietuvoje registruotą produktą. Būtina tiksliai laikytis etiketėje nurodytos normos, purškimo laiko, didžiausio naudojimų skaičiaus ir išlaukos iki derliaus nuėmimo. Lietuvoje leidžiama naudoti tik oficialiai registruotus arba specialų leidimą turinčius augalų apsaugos produktus.
Negalima savavališkai purkšti žydinčių medžių vabzdžiams pavojingomis priemonėmis. Tai gali pakenkti bitėms ir kitiems apdulkintojams.
Naminių mišinių su indų plovikliais, actu, druska ar kitomis ne augalams skirtomis cheminėmis medžiagomis taip pat geriau vengti. Netinkama koncentracija gali nudeginti lapus, pažeisti vaisius ir užteršti dirvožemį.
Greitas apsaugos planas pagal metų laiką
Ankstyvą pavasarį
Apžiūrėkite kamieną ir šakas, pašalinkite ant medžio likusius mumifikuotus vaisius. Patikrinkite, ar nėra žievės pažeidimų, ir pasiruoškite medį uždengti, jeigu žydėjimo metu prognozuojamos šalnos.
Žydėjimo metu
Stebėkite orų prognozę, saugokite žiedus nuo šalnų ir nenaudokite apdulkintojams pavojingų priemonių. Po drėgnų orų apžiūrėkite, ar žiedai ir smulkūs ūgliai nepradėjo ruduoti.
Formuojantis vaisiams
Stebėkite amarus, ligų dėmes ir kenkėjų požymius. Reguliuokite laistymą, neleiskite dirvai visiškai išdžiūti ir vėliau staiga permirkti.
Vaisiams pradėjus rausti
Nedelsdami uždėkite apsauginį tinklą. Reguliariai rinkite pažeistus ir pernokusius vaisius, apžiūrėkite nukritusias uogas.
Derliaus metu
Skinkite vaisius kas kelias dienas. Prieš prognozuojamas liūtis surinkite jau prinokusį derlių. Pūvančių, suskilusių ir lervų pažeistų vaisių nepalikite ant medžio ar žemės.
Po derliaus
Sausą dieną išgenėkite medį, pašalinkite sergančias ir susikryžiavusias šakas. Nuimkite tinklus, surinkite vaisių likučius ir toliau stebėkite lapų būklę.
Dažniausios sodininkų klaidos
Derlių dažniausiai sumažina ne viena didelė klaida, o keli maži, laiku nepastebėti dalykai. Vyšnios ir trešnės lieka neapsaugotos, kol vaisiai visiškai parausta, nukritusios uogos paliekamos po medžiu, o per tankus vainikas metų metus negenimas.
Taip pat dažnai persistengiama laistant, ypač po ilgesnės sausros, arba tikimasi, kad viena nejudanti paukščių baidyklė apsaugos visą derlių.
Norint išsaugoti vaisius, svarbiausia veikti iš anksto. Tinklą uždėkite dar prieš paukščiams atrandant uogas, ligotus vaisius pašalinkite vos juos pastebėję, o derlių rinkite reguliariai. Tokia paprasta priežiūra dažnai duoda daugiau naudos nei pavėluotas purškimas.
