Skaitytoja Vera savo sodą Plungės rajone pavertė tikra akmenų ir augalų karalyste, kuri džiugina savo išvaizda ištisus metus. Moteris pasidalino mintimis, kaip jai tai pavyko.
Veros sodas yra gyvas ir nuolat kintantis. Moteris sako, kad net per paskutines savaites jau yra padariusi nemažai pakeitimų. „Daug ką persodinau. Nereikalingus augaliukus padovanojau per skelbimą ir prisipirkau naujų. Atsiranda vis įvairesnių pasirinkimų, tad negaliu susilaikyti nepapildžius jais savo sodybos“, – džiūgauja naujais radiniais Vera.
Gėlyną moteris pradėjo sodinti prieš 30 metų. Iš pradžių jis tebuvo tik vienoje namo pusėje, o kitoje pusėje, kaip ir visus kaime, buvo auginamos daržovės. Palaipsniui ji kasmet ėmė mažinti daržą, o gėlyną plėsti.
Laikui bėgant moteris pajuto, kad vis sunkiau gėlyną apravėti bei apgenėti, todėl jai kilo mintis sau pasilengvinti darbą ir pasitelkti žvirgždą (tiek kaip apsaugą nuo piktžolių, tiek kaip skoningą, aplinką puošiančią detalę).
„Suvarpyti tiek pievelės, kiek užsimojau, pasirodė per sunku, todėl nupurškiau su raundapu žolyte, tada patiesiau plėvelę ir apipyliau žvirgždu“, – apie akmenų sodo įrengimą pasakoja Vera. Moteris sako, kad visam sodui prireikė maždaug 15 tonų žvirgždo.
Tam, kad būtų sukurtas gražesnis bendras vaizdas, tarp augalų ir žvirgždo moteris komponavo ir didelius akmenis. Jų taip pat čia suvežta buvo ne su viena priekaba. Visur buvo naudoti tik lauko akmenys.
Vera prisimena, kad kol aplinka nebuvo dekoruota akmenimis, tai ir augalai sode buvo kitokie. Augo daug jurginų, pinavijų, bijūnų, floksų, irisų, vilkdalgių, kinrožių. O akmenų sode visa tai nebetiko, tad teko juos pakeisti kitokiais augalais. Jam buvo parinktos astilbės, žemaūgiai ir aukštesni šilokai, žemaūgiai floksai, perkūnropės, iš irisu taip pat liko tik žemaūgiai. Užaugusias ir sutankėjusias tujas teko genėti, kad jos atrodytu kompaktiškesnės. Moteris pasakoja, kad prieš 30 metų buvo ne itin didelis spygliuočių pasirinkimas, tad ji sodino kalnines pušeles ir pati jas genėjo, formavo pagal savo skonį.
Veros sode taip pat galima rasti tokius augalus, kaip azalijas, rododendrus, sidabrakrūmius, šeivamedį, puslenį, pukenį, maumedį, šluotelines hortenzijas, raudonlapius riešutas, medėjančius bijūnus, rojaus obelaitę, karpytlapį beržą, raudonlapę slyvą išgenėtą burbuliukais, įvairias eglutes, šermukšnį, įvairių spalvų melsves, žemaūgius gvazdikus ir nemažai kitų.
Moteris sako, kad labai myli augalus ir darbas su jais yra vienas malonumas. „Bėda tik ta, kad vienais metais padarau, atrodo gerai, o kitąmet pasirodo, kad vėl reikia kažką keisti, persodinti. Būna, kad ne laiku persodintas augalėlis žūva, žinoma, gaila, bet vėl sodinu kitą. Taip kasmet ir keičiasi vaizdas“, – mintimis apie sodą dalinasi Vera.