Pavadinimas Lithops (litopsis) kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „panašus į akmenį“. Graikiškai λίθος (lithos) = akmuo, ὄψ (ops) = panašus. Kitur šie sukulentai vadinami gyvaisiais akmenimis (living stones), žydinčiais akmenimis (flowering stones).
Litopsis priklauso pluoštagėlinių (Aizoaceae) šeimai. Gentį litopsis sudaro 38 rūšys ir daugiau nei 100 veislių ir formų (pagal N. E. Brown). Atokiose Namibijos ir PAR vietovėse vis dar randamos naujos rūšys. Litopsis amicorum buvo atrastas 2006 m. Gyvieji akmenys – kolekcionierių mėgstamiausi pluoštagėlinių šeimos atstovai.
Pirmąjį litopsį rado ir 1811 metais aprašė botanikas ir Pietų Afrikos tyrinėtojas William John Burchell (Barčel). Dalyvaudamas botaninėje ekspedicijoje Šiaurės Karoo regione PAR, pamatė keistos formos akmenėlį. Keldamas jį nuo žemės, jis netyčia atrado šios genties atstovą. Tai buvo Lithops hookeri. Nuo tada susidomėjimas litopsiais vis auga. Jie tapo kolekcionuojamų augalų favoritais.
Loretos Tomkevičienės nuotr.Litopsiai paplitę maždaug 800 tūkst. kv. km plote. Daugiausia jų auga PAR Karoo pusdykumėje. Vakarinė pusdykumės dalis vietinių vadinama sukulentų Karu.
Taip pat jų randama Namibijoje, Pietvakarinėje Botsvanoje ir Angoloje. Jų augimvietės yra nuo 0 iki 2400 m virš jūros lygio. Tai sausringų vietų augalai, augantys akmenuotose lygumose, kalnuotose vietose.
Litopsiai prisitaikę prie atšiaurių Karoo pusdykumės gamtinių sąlygų. Jų augimvietėse kritulių kiekis svyruoja nuo 0 iki 700 mm per metus. Drėgmės augalai gauna drėgnuoju vasaros ar žiemos periodu, o kai kuriose vietose – tik iškritus rasai.
Dienos metu temperatūra pakyla iki +45C, o naktimis nukrenta iki 0C, dažnai siaučia smėlio audros, tęsiasi sausros. Be to, esant skurdžiai augmenijai, gyvūnai suėda bet kokį rastą augalą. Tad litopsiai savo forma, dydžiu ir spalva imituoja akmenis, tarp kurių auga. Jie taip puikiai maskuojasi, kad natūraliose augimvietėse ne tik gyvūnams, bet ir tyrinėtojams juos sunku pastebėti.
Litopsio forma primena apverstą kūgį. Jį sudaro du tarpusavyje apačioje suaugę lapeliai. Lapų vidus sudarytas iš vandenį kaupiančio audinio, viršutinis epidermio sluoksnis pastorėjęs. Visa tai leidžia saugoti sukauptą vandenį. Be drėgmės augalas gali išgyventi kelis mėnesius. Sausuoju periodu augalą šaknis įtraukia į dirvą taip, kad paviršiuje lieka tik plokščias lapelių paviršius, per kurį vyksta fotosintezės procesas. Tokiu būdu augalas apsisaugo nuo kaitrios saulės ir džiovinančio vėjo.
Litopsis turi ilgas šaknis. Augalas užauga iki 3 cm aukščio ir 1–2 cm pločio. Viršutinė lapų dalis plokščia. Joje yra plyšys ir tik konkrečiai litopsių rūšiai būdingas piešinys. Lapų spalva būna nuo pilkai žalsvų iki raudonų atspalvių.
Sėkmingo litopsių auginimo formulė būtų: oras – saulė – vanduo. Litopsiai turi augti gerai vėdinamoje patalpoje. Geriausia vieta būtų pietinė palangė. Jei litopsiai negauna pakankamai šviesos, jie išstypsta, pasvyra į vieną pusę, pakeičia spalvą ir gali žūti, jei laiku neperkeliami į šviesesnę vietą.
Kita svarbi litopsių sėkmingo auginimo aplinkybė – laistymas. Litopsiai turi savo augimo ciklą. Sausuoju periodu, kai diena trumpa (dažniausiai žiemą), augalas yra įsivaizduojamos ramybės būsenoje.
Natūraliose augimvietėse tuo metu būna karšta ir beveik nebūna kritulių. Laistyti rekomenduojama retai ir tik tada, kai vizualiai matosi, kad augalas įtrauktas į žemę ir jo lapeliai raukšlėjasi. Vandens galima lieti tik tiek, kad būtų sudrėkintas dirvožemio paviršius, bet negalima leisti, kad sudrėktų visa žemė. Beje, žinomi atvejai, kai litopsiai be vandens išgyveno 2 metus.
Drėgnuoju periodu (pavasarį) vyksta aktyvus augimas. Šiuo metu litopsiai pradedami laistyti. Gaudama drėgmės, didėja lapelių poros apimtis (tūris). Vasarą augalas brandina žiedą. Lieti reikia tada, kai substratas visiškai išdžiūsta. Geriau palieti taip, kad sudrėktų visa žemė vazone. Žemė turi būti ypač laidi vandeniui.
Jei augalas jau yra 3–5 metų amžiaus, jis žydi. Iš lapelių tarpo išauga pumpuras. Litopsiai žydi geltonais, baltais, rečiau rožinės ar oranžinės spalvos žiedais. Lietuvoje jie žydi nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pradžios. Žiedyną sudaro daug siaurų žiedlapių. Žiedai dekoratyvūs, stambūs.
Kai kurių rūšių žiedo skersmuo didesnis už pati augalą ir būna iki 5 cm skersmens. Žiedai išsiskleidžia tik gavę tiesioginių saulės spindulių, o susiskleidžia leidžiantis saulei. Vienas žiedas žydi 4–7 dienas, kartais iki 10 dienų. Žiedai turi aštriai saldų kvapą. Laistymas mažinamas po žydėjimo, spalio mėnesį nustojama lieti. Augalas taip ruošiamas žiemai.
Kai augalas būna pakankamai subrendęs, jis plečiasi į plotį. Tada skylant senai lapų porai jos vietoje išauga dvi poros naujų lapų. Turėsime du augalus su bendra šaknų sistema. Per daugelį metų galima išauginti didelę litopsių šeimyną. Idealiomis sąlygomis augalas gali išgyventi iki 50 metų.
Litopsius šaknys ilgos, todėl juos reikia auginti ~7 cm gylio vazonuose. Žemė turi būti laidi vandeniui. Joje turi būti ne mažiau kaip 1/3 žvyro. Vazono dugne reikia padaryti gerą drenažą. Žemės paviršiuje gražiai atrodo panašios į auginamus litopsius spalvos akmenys. Tarp akmenų galima pabarstyti rupaus žvyro. Sodinant ¾ augalo turi likti žemės paviršiuje, kad jis galėtų „kvėpuoti“.
Kaip ir visus augalus, litopsius puola įvairūs kenkėjai: grybelinės ligos, nematodai, skydamariai, voratinklinės erkutės. Pastarosios dėl mažo dydžio dažnai per vėlai pastebimos. Jos palieka mažas baltas dėmeles ant augalo lapų. Pastebėjus kenkėjus, augalus reikia nupurkšti insekticidu.
Tačiau didžiausias kenkėjas yra žmogus. Todėl, kad nebūtų sunaikinta trapi litopsių ekosistema, jų augimviečių geografinės koordinatės yra griežtai slepiamos. Kai kurios rūšys auga tik kelių kvadratinių kilometrų plote. Radus naują rūšį, po žydėjimo surenkamos sėklos ir siunčiamos į laboratorijas, kuriose yra daiginamos. Iš čia litopsiai pasklinda po visą pasaulį. Interneto paieškos pagalba galima rasti augintojų, kurie siunčia litopsių sėklas ir sėjinukus į kitas šalis.
Lietuvos orchidėjininkų draugija su savo bičiuliais sukulentų, vabzdžiaėdžių, sanpaulijų ir kitų egzotinių augalų augintojais kviečia į tradicinę pavasarinę parodą „Žali horizontai“. Paroda vyks Kaune, PLC „Mega“ (Islandijos pl. 32, II aukštas, renginių ir ekspozicijų salė) gegužės 18–20 dienomis. Daugiau informacijos www.orchids.lt.