Vėsiais rytais su kylančia migla, besidraikiančiais sidabro voratinkliais ir gražiomis, dar saulėtomis dienomis prasideda rudens metas. Sode svyra šakos nuo nokstančių sviestinių kriaušių obuolių, slyvų, svarainių, geltonžiedžių sedulų, riešutų gausos. Saulėgrąžos gręžiasi į saulę, nokindamos savo dideles galvas, kasame bulves, džiaugiamės nokstančiu derliumi.
Darbai sode
Rugsėjo pradžioje genime obelų vienmečius ūglius, prašviesiname vainiką, tuomet geriau nusispalvins nokstantys obuoliai. Rudenį nupjauti ūgliai neduos pavasarį vilkūglių.
Rugsėjis – slyvų, kriaušių, obuolių ir retų sodo augalų vaisių skynimo ir sandėliavimo mėnuo. Visus vaisius nuskinkite iki šalnų. Iš smulkių, menkos kokybės vaisių spauskime sultis, išsivirkime, džemų, pasigaminkime obuolinių sūrių, prisidžiovinkime žiemai. Šiuo metu džiaugiamės ir gausiu remontantinių aviečių derliumi. Nuskintus vaisius sode rūšiuojame čia pat ir tuojau pat dėžutese sukrauname į rūsius, kitas saugyklas. Vaisėdžio pakenktus vaisius ir pradėjusius pūti surenkame ir sunaikiname. Nepalikite ant medžių ligotų vaisių, juos nuskinkite. Ligos sukelėjai ant vaisių toliau vystosi, sudaro sporas, kuriomis plinta liga. Ligotų vaisių nemaišykite su sveikaisiais. Pirmuosius surinkite atskirai ir kuo greičiau sunaikinkite.
Rūsius ar kitas sandėliavimo patalpas vėdinkite. Kuo greičiau vaisiai atvėsta, tuo ilgiau laikosi. Kad į rūsius nepatektų graužikai, vabzdžiai, medžių lapai ar kitokios medžiagos, langus ar kitas vėdinimo angas uždengiame tankiu vielos tinkleliu.
Soduose vaismedžių kamienus aprišame gofruoto popieriaus juostomis, kurias prieš žiemą nuimsime ir sunaikinsime nemažai kenkėjų.
Apravime pomedžius, išbarstome kalio ir fosforo trąšos ir žemę supurename sodo šakėmis, o jaunuose sodeliuose, kur vaismedžių šaknys dar plačiau neišsikerojusios, sukasame kastuvu arba suariame plūgeliu. Esant galimybei, į 6 arų slypelį paskleiskite 2-3 tonas mėšlo ir aparkite.
Pastoviai ruoškite kompostus iš nupjautos žolės, įvairių atliekų, mėšlo, žemės. Iki rugsėjo vidurio dar galite pasisodinti braškių.
Dabar galime pasidauginti auginiais juodųjų ir raudonųjų serbentų. Auginiams tinka gerai subrendę, stiprūs pirmamečiai ūgliai. Auginius (ūglius) ruošiame 18-20 cm ilgio. Apatinį pjūvį darome aštriu peiliu šiek tiek įstrižai žemiau pumpuro, viršutinį – 1 cm aukščiau pumpuro. Paruoštus auginius susmeigiame iki viršutinio pumpuro 10×20 cm atstumu, šiek tiek įstrižai į gerai paruoštą lysvę.
Paskutinę rugsėjo dekadą būtinai profilatiškai nupurškime vaismedžius nuo ligų ir kenkėjų. Rūgščias dirvas, kai auga rūgštynės, asiūkliai, kalkinkite. Rūgštingumą ypač reikia tikrinti naujai veisiamuose soduose. Nereikia kalkinti to plotelio, kur augs braškės. Joms skirta žemė tręšiama perpuvusiu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Patręškite ir anksčiau pasodintas braškes, supurenkite lysves.
Šį mėnesį paruoškite plotą, kur spalio mėn. ruošiatės sodinti savo šeimai sodą. Reikės 4-5 obelaičių, 2 kriaušių, 5 slyvų, 4-5 vyšnaičių (tame skaičiuje – 2 žagarvyšnių), 5 – 6 juodųjų, baltųjų, raudonųjų serbentų kelmelių, 4 agrastų.
Visiems vaismedžiams tinkamiausios pakilaus reljefo, neįmirkusios, su 1–1,5 m gylyje esančiu podirvio vandeniu, purios, silpnai rūgščios arba neutralios (pH 5,5–7) priesmėlio, priemolio, puraus molio dirvos, gausiai įtreštos organinėmis trąšomis.
Trešnėms, persikams ir abrikosams parenkama pati šilčiausia vieta, užuovėjoje, netoli pastatų, labiau apsaugota nuo šiaurės vėjų. Jeigu minėti kaulavaisiai augs užmirkusioje dirvoje, tai sodinant ir pačias ištvermingiausias veisles, jos vis tiek iššals. Prieš sodo veisimą ir duobių kasimą gerai apgalvokime, suplanuokime, kur kokie vaismedžiai augs.
Vyšnios, slyvos sodinamos į atskiras eilutes sodelio pakraščiuose.
Viduryje sodo išdėstomos obelaitės ir kriaušaitės. Atskiras kampas parenkamas avietėms ir juodiesiems serbentams. Atskirai auginami raudonieji, baltieji serbentai ir agrastai. Pasisodinkite vijoklinių augalų: vynmedžių, aktinidijų, citrinvyčių ir kt. Duobes augalams ruošiame iš anksto, 3-4 savaites iki sodinimo. Pagal kelius sodinkite dekoratyvinius krūmus, palikite vietos poilsio vietai, gėlynams. Čia negali būti jokio šablono. Viskas daroma atsižvelgiant į vietovę. Vienaip sklypas išplanuojamas ir vaismedžiai sodinami lygiame plotelyje, kitaip, kai sklypas nuokalnėje. Statesnėse nuokalnėse galima įrengti terasas, panaudojant akmenis. Sodo įveisimą taip pat sąlygoja namas arba jo statyba.
Darbai darže
Rugsėjo pradžioje rauname iš sėklų išaugintus svogūnus, kai pradeda geltonuoti ir gulti ant žemės laiškai. Svogūnus pakeliame šakėmis, kad džiūtų šaknys ir ropelės greičiau subręstų, paskui nuimame esant sausam orui. Po to dar savaitę ropeles džioviname ant lysvių, o, jeigu oras drėgnas, nakčiai sunešame po stogu. Kai laiškai sudžiūna, juos nupjauname, paliekant apie 3 cm kaklelį. Per anksti nuimtų svogūnų kaklelis būna stambus, lukštai dar nesusiformavę, dėl to svogūnai gali pradėti pūti, tačiau per vėlai nuimti svogūnų derliaus nepatartina, nes lukštai sutrūkinėja ir pradėjusios augti šaknys sutrumpina jų saugojimo laiką. Į tą patį lauką svogūnus patartina sodinti po 3-4 metų.
Jei rugpjūtį nenuėmėte žieminių ir vasarinių česnakų, tuomet skubėkite iškasti. Juos kasame, kai augalo stiebelis tampa tiesus, skiltelės lengvai atsiskiria, o svogūnas būna padengtas ne mažiau kaip 2-3 išoriniais lukštais, žiedstiebį sutrumpiname iki 1,5-2 cm virš svogūno. Česnakai geriau išsilaikys per žiemą, jeigu jų derlių nuimsime laiku, kai ropelės sunokusios, bet nesuvėluokime, nes suvėlinus sutrūkinėja šoniniai lukštai ir skiltelės išbyra. Apdžiovinus ir nuvalius svogūnus ir česnakus, laikykite šiltoje, 18-20 laipsnių patalpoje.
Kai pomidorų vaisiai parausta, nedelsiant juos nuskiname, nes atvėsus orams, blogėja pomidorų skonis (juose mažiau susikaupia cukraus), pradeda plisti ligos. Dėl temperatūros ir drėgmės svyravimo, pomidorų vaisiai pradeda trukinėti ir pūti. Prieš oro atšalimą visus pomidorus nuskinkite ir baikite juos sunokinti patalpoje. Pomidorų vaisius skiname kartu su vaiskočiais ir iš karto dedame į dėžes trimis sluoksniais vaiskočiais aukštyn.
Orui atvėsus, nustoja augti ir agurkai, todėl nuskinkime ir mažesniuosius. Šalnų pakasti agurkai bei pomidorai netinka nei laikymui, nei konservavimui ar rauginimui. Moliūgus taip pat nuskinkite nelaukdami šalnų.
Laiku nuimkite žirnių, pupelių ir pupų derlių, kol nepradėjo aižytis ankštys. Jeigu ankštys dar nepakankamai prinokusios, tai jas baikime nokinti gerai vėdinamoje patalpoje. Šių augalų neraukime, o nupjaukime tik stiebus, palikdami šaknis, kad jos praturtintų dirvą humusu bei azotu.
Padauginkite rabarbarus šaknų atžalomis. Dirvą giliai sukaskime, pagerinkite kompostu. Kerą dalykime, kai lapai pradeda gelsti. Sodinkime 1 m atstumu. Nuėmus salotas, špinatus, svogūnus, česnakus, žiedinius kopūstus, brokolius ir kitas daržoves, jų vietoje galime sėti tarpinius augalus, kurie stabdo piktžolių sudygimą bei jų vystymąsi ir tinkami užarti žaliajai trąšai. Ypač daug įtakos turi garstukų, bekvapių ramunių, daržinių žliūgių, galinsogų dygimui. Jei jų dar nepasėjome, pasėkime rugsėjo pirmomis dienomis, žaliosios masės derlius bus kiek menkesnis, bet jei orai bus gražūs, galime tikėtis ir visai neblogo jų derliaus. Minėtų augalų žalioji masė naudinga kaip trąša, taip pat turi ir fitoncidinių savybių. Aliejinių ridikų ir baltųjų garstyčių sėklos norma 200 g/arui. Šių pasėlių pagrindinis tikslas yra užauginti kuo daugiau žaliosios masės, kurią naudingiausia užarti žaliajai trąšai.
Vėlyvuosius gūžinius, ropinius ir lapinius kopūstus dar kartą patręškite kompleksinėmis trąšomis su mažiau azoto. Lapiniai kopūstai iki šalčių užaugins gausią lapiją.
Nuvytus bulvienojams, kaskime ir vėlyvąsias bulves. Po kasimo jas surūšiuokime. Rugsėjo pabaigoje, galime kasti morkas, šakniagumbinius salierus, burokėlius, geltekles, ankstyvesnes baltagūžių kopūstų veisles. Nuėmę daržoves ir bulves, nuravėkime piktžoles ir žemę sukaskime arba suarkime. Ruoškite kompostą kitiems metams. Kad namuose turėtume šviežių prieskoninių augalų, išsikaskite iš daržo, pasisodinkite į vazonėlius.
Darbai gėlyne
Dabar dar pats jurginų, kardelių, galtonijų, rudeninių astrų, saulainių, ratilių, vėlyvių, ankstyvųjų chrizantemų ir, žinoma, nesibaigiantis rožių, raganių, kampsio ir kt. augalų žydėjimas. Po lietaus žaliu smaragdu švyti aplink mūsų namus atsigavusi po vasaros sausros veja, kuri paryškina kitų augalų spalvas, formą. Šienaukite gazonų žolę, nes po lietaus gana ji sparčiai auga.
Vidurdienį, nukritus rasai, rinkite vienamečių gėlių sėklas. Mėnesio pradžioje augančias ir jau baigusias vegetaciją daugiametes gėles patręškite kompleksinėmis trąšomis su didesmiu kalio ir fosforo kiekiu (30 g/ kv.m) ar pelenais, kad geriau pasiruoštų žiemai. Rugsėjo pradžioje nugnybkite vijoklinių rožių viršūnėles, tada jų stiebai greičiau sumedės ir geriau žiemos.
Daugiamečių gėlių sodinimas
Iki rugsėjo vidurio – pats tinkamiausias laikas padauginti ir persodinti pavasarį ir vasarą peržydėjusias daugiametes gėles: astilbes, auskarėlius, pentinius, alpinius astrus, kurpeles, pakalnutes, bruneras, aubretes, gvaizdes, heicheras, bergenijas, daugiamečius laibenius, plukes, raktažoles bei kt., nes jos augdamos vienoje vietoje 3-4 metus, pasensta, pasidaro ne tokios gražios. Iškasus augalus, prie senųjų jų stiebų matosi rausvi arba balti augimo pumpurai, kad jų nepažeisti, labai atsargiai išskirtykite senus kerus. Kerai dalijami į tiek dalių, kad kiekvienas sodmuo turėtų po 2-3 augimo pumpurus ir tiek pat šaknų. Sodmenys sodinami į rūpestingai paruoštą ir kompostiniu pūdiniu (10 kg/kv. m) patręštą dirvą. Pasodinus, augalai gerai palaistomi ir apmulčiuojami durpėmis, jie spės prigyti ir pasiruošti žiemai.
Bijūnų dauginimas ir sodinimas
Iki rugsėjo vidurio pats tinkamiausias laikas padauginti ir persodinti puikiuosius, vaistinius, siauralapius, rūšinius bei sumedėjusius bijūnus. Vėlų rudenį sodinant nutrupa jaunos siurbiamosios šaknys išaugusios rudenį, antrojo šaknų augimo metu, o pasodinti augalai iki šalnų nesuspėja vėl išleisti naujų šaknelių, todėl blogai prigis, bus silpni.
Bijūnai geriausiai auga saulėtoje vietoje, o pavėsingoje vietoje nežydi arba silpnai žydi, vidutinio sunkumo priesmėlio arba priemolio gerai drenuotoje, nerūgščioje (pH 6-6,5), giliai įdirbtoje, derlingoje dirvoje, kurioje neužsilaiko gausesnių kritulių ar sniego tirpsmo vanduo.
Kadangi bijūnai vienoje vietoje gali augti iki 20 metų, todėl rūpestingai reikia paruošti duobę sodinimui. Duobės dugne įrenkite drenažą. Tinka rupus žvyras, skalda. Jei dirvos puveningasis sluoksnis nestoras (maždaug 20 cm), naudinga į 50-60 cm gylio ir 50-80 cm skersmens iškastas duobutes iki pusės įberti tos pačios puveningos žemės, dar geriau – pridėjus prie jos du trečdalius gero pūdinio (trąšios kompostinės žemės, sumaišytos su perpuvusiu mėšlu, smulkiu upės smėliu ir trąšomis). Atstumai tarp duobių 50-100 cm. Bijūnų sodmenys sodinami negiliai, virš pumpurų reikia užpilti tik 5- 6 cm storio žemės sluoksnį. Per giliai pasodinti bijūnai menkai žydi arba visai nežydi, o per sekliai pasodintų augalų pumpurai žiemą kenčia nuo šalčių, o vegetacijos pradžioje – nuo sausros. Pasodinus palaistoma, kad žemė geriau priglustų prie šaknų ir užberiama sausa žeme arba mulčiuojama durpėmis. Sumedėję bijūnai dažnai dauginami sėklomis. Jos sėjamos tik ką surinktos arba per žiemą stratifikuojamos ir sėjamos anksti pavasarį.
Dekoratyvinių spygliuočių sodinimas. Sodinkite ar persodinkite dekoratyvius spygliuočius, dabar tai daryti pats tinkamiausias laikas.
Laikas sodinti dvimetes gėles. Pirmoji rugsėjo dekada – paskutinis terminas sodinti našlaites, saulutes, neužmirštuoles, katilėlius, piliarožes, šiupinius gvazdikus į pastovią vietą gėlyne ar į lysvę.
Svogūninių gėlių sodinimas. Narcizus, margutes, hiacintus, dekoratyvinius česnakus, smulkiasvogūnines gėles: snieguoles, krokus, sciles bei kt. sodiname rugsėjį, o tulpes spalio mėnesį. Smulkesnius svogūnėlius sodinkite 4 cm gylyje, stambesnius – 8 cm. Narcizų svogūnėlius į dirvą sodinkite15 cm gylyje, eilėse kas10-15 cm, o tarp eilių palikite 20 cm tarpus. Sodinant juos grupėmis, atstumas tarp svogūnų turėtų būti 15 cm x 15 cm.
Prieš sodinimą visus svogūnėlius dezinfekuokite kalio permanganato (stipriai rausvos spalvos) arba topsino tirpale (10 l vandens ištirpinti 1šaukštą fungicido). Svogūnėlius laikykite 0,5 val. apie 18-20 oC šilumos tirpale, nes laikant šaltame vandenyje nesuveikia cheminės medžiagos. Svogūnėlius dezinfekuokite ir sodinkite būtinai su guminėmis pirštinėmis.
Chrizantemos iš lauko keliauja į šiltnamį. Rugsėjo pradžioje perkelkite chrizantemas iš lauko į šiltnamį, nes temperatūrai nukritus žemiau 10 laipsnių, žiedynai prastai formuojasi, išsivysto vienašoniai žiedynai.
Iškasamos lauke nežiemojančios gėlės. Prieš šalnas nepamirškite iškasti kardelius, montbretes, galtonijas, kanas ir kitas lauke nežiemojančias gėles. Svogūnus ir gumbasvogūnius apdžiovinkite ir laikykite 5 laipsnių temperatūroje. Nuo iškastų kanų gumbų žemių galite nenuvalyti, o tik nupjaukite lapus bei stiebus ir neapdžiovintus suneškite į 3-5 laipsnių šilumos patalpas. Rugsėjo pabaigoje, saulėtą dieną iškaskite jurginus.
Rugsėjį, jei žemė sausa, paliekite daugiametes gėles ir krūmus, tada jie geriau žiemos. Į patalpas suneškite visus vasarą balkonuose ar namo terasose augusias gėles: pelargonijas, fuksijas, chlorofitus, gebenes, šlamučius, cimbžiedes, gumbines begonijas, Valero ir Naujosios Gvinėjos spriges, lantanas. Iš lauko lysvių iškaskite pailsėjusius per vasarą augalus ir pasodinkite į vazonus: kalijas, meilenius, amarilius, klivijas, ciklamenus. Gumbinių begonijų gumbus, apdžiovinkite dėžutėje, susluoksniuokite su sausomis durpėmis ir žiemai padėkite 5-10 laipsnių šilumos patalpoje ar vėsiame rūsyje.
