Sode
Laikas sodinti vaismedžius
Spalis – pats geriausias laikas sodinti sode sėklavaisius – obelis, kriaušes ir vaiskrūmius – serbentus, agrastus, avietes. Tačiau vaismedžių sodinimo nereikėtų suvėlinti iki mėnesio pabaigos. Anksčiau pasodinti skiepai (sodinukai) prigyja jau tais pačiais metais, pradeda auginti naujas šaknis ir geriau pasiruošia žiemai.
Rudenį kaulavaisių – trešnių, vyšnių, slyvų, persikų ir abrikosų nepatartina sodinti, nes jie dažniausiai per žiemą pašąla ar visiškai nušąla, geriau juos sodinti pavasarį. Tačiau nusipirkti visus sodmenis galite rudenį, nes jų pasirinkimas yra didesnis nei pavasarį. Rudenį nupirktus skiepus reikėtų dirvoje apkasti pusiau gulsčius ir šaltą žiemą pridengti eglišakėmis (saugos ir nuo kiškių), durpėmis arba užkasti sniegu. Anksti pavasarį pasodintų skiepų augimas nesiskiria nuo pasodintų rudenį.
Sodą sodiname ne metams, bet keliems dešimtmečiams, todėl sodinkime vertingas ir atsparias ligoms obelų ir kitų sodo augalų veisles. Iš vasarinių obelų tai būtų ’Orlovim’, ’Izbranica’, iš rudeninių – ’Freedom’, ’Vitos’, iš žieminių – ’Štaris’, ’Liberty’, ’Aldas’, ’Florina’.
Skiepų prigijimas ir augimas pirmaisiais metais priklauso nuo sodinukų kokybės ir jų pasodinimo. Skiepai turi būti gerai išaugę, sveiki, nepadžiūvę. Nereikia žavėtis labai stambiais, peraugusiais stiebais. Jie sunkiau prigyja, ilgai skursta ir nors kartais pradeda derėti anksčiau, bet dera blogiau.
Gerai išaugę jaunesni sodinukai ir augimu, ir derliumi juos paveja ir aplenkia.
Sodinukai turi turėti ne tik stambių, bet ir smulkių šaknelių. Būtent smulkios šaknelės padeda vaismedžiui prigyti, greitai pradeda jį maitinti. Tačiau jos yra pačios jautriausios, bent pusę valandos pabuvusios atviroje saulėje ir vėjo pučiamos padžiūsta. Nekokybiški taip pat sodinukai su nepašalintais lapais. Žali lapai greitai garina drėgmę, todėl skiepai lengvai išdžiūsta. Apie skiepų šviežumą geriau spręsti ne iš žalių lapų, bet iš sveikos, nesusiraukšlėjusios ūglių žievės ir sodrių, elastingų šaknų. Reikia labai saugoti, kad šaknys ir patys skiepai nepadžiūtų pervežami. Nupirktų sodinukų šaknis reikia įvynioti į plėvelę arba įdėti į polietileninį maišą. Parsivežus tą pačią dieną tuoj pat pasodinkite, jei galvojate sodinti vėliau, sodmenis prikaskite drėgna žeme ir apmindžiokite. Jei žemė sausa, paliekite.
Perkant vaismedžius ir vaiskrūmius, būtinai pasidomėkite jų augumu, kad nepasodintumėte jų per tankiai. Per tankiai pasodintus augalus, dažniau užpuola ligos ir kenkėjai. Vaismedžius sodinkite tokiu atstumu, kad suaugę nemęstų šešėlio ant kaimyjo sklypo (nebūtų per arti nuo jo tvoros), neužstotų kitų šalia augančių augalų. Vaismedžiai ir vaiskrūmiai turi būti pasodinti tinkamais atstumais – tarp eilių jie turėtų būti apie 1,5 karto didesni negu vaismedžių aukštis, todėl augios obelys, kriaušės ir trešnės eilėse sodinamos kas 4–5 m, vidutinio augumo obelys – kas 3–4 m, žemaūgės – kas 1–2 m. Tarp vyšnių ir slyvų reikia palikti 2–3 m tarpus. Serbentai ir agrastai sodinami kas 1–1,5 m, avietės – kas 0,5 m.
Norėdami turėti gerą sodą, sodinukus sodinkite tik į gerai paruoštą: nudrenuotą, patręštą ir giliai suartą bei išlygintą dirvą. Tuomet sodinukams gilių duobių kasti nereikia, pakanka iškasti tokio gylio, kad laisvai tilptų šaknys. Jei sodinate į prasčiau paruoštą dirvą, reikia iškasti didesnes duobes – 80–100 cm skersmens ir apie 50 cm gylio, ir sodinant sodinukus ją pripildyti derlinga žeme, bet negalima pilti komposto ar perpuvusio mėšlo. Duobėje organika laikui bėgant sukris, o tuomet vaismedžio šaknys atsidurs per giliai. Į ruošiamą duobę nereikia pilti ir mineralinių trąšų, nes gali apdeginti sodinuko šaknis. Geriau kompleksinėmis trąšomis tręšti pavasarį. Dar geresnis efektas gaunamas pavasarį paliejus 0,2 proc. trąšų tirpalu.
Pasodinus sodinukus, žemę lengvai apspauskite koja, padarykite aplink „lėkštę“, supilkite pusę kibiro vandens. Prieš sodinimą jų šaknis pamirkykite molio ir galvijų mėšlo tyrėje, ypač jei sodinsite į lengvą žemę. Po to, mulčiuokite sausa žeme.
Labai svarbu, kad sodinamų vaismedžių su vegetatyviniais poskiepiais skiepijimo vieta liktų virš žemės paviršiaus, o vaismedžiai su sėkliniais poskiepiais sodinami taip, kaip augo medelyne – iki šaknų kaklelio. Medelį pririškite aštuoniuke prie dviejų kuolų, įbestų iš šonų. Pritrumpinkite šakeles, suformuokite pasodintų vaismedžių vainikus. Jei sodinukai be vainikėlių, nukirpkite viršūnę virš pumpuro 80–90 cm aukštyje nuo žemės. Jei medelių vainikėlis yra per arti žemės, šakeles pašalinkite, o viršūnę taip pat nukirpkite. Sodinukų, kurių šakelės yra 60–70 cm aukštyje, genėti nereikia.
Serbentų ir agrastų šaknies kaklelis turi būti 6–8 cm po žeme, tada susiformuoja vešlesni krūmeliai. Aviečių šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi. Agrastų ir serbentų ūgliai patrumpinami paliekant virš žemės 2–3 pumpurus.
Spalio mėnesį turime nuimti visų daržovių derlių. Mėnesio pradžioje nuraukime morkas. Kad jos nevystų dėžėse susluoksniuokime su smėliu arba vidutinio drėgnumo durpėmis. Nenaudokime durpių ar smėlio, kuriame šakniavaisiai buvo laikomi pernai.
Vėliausiai imkime vėlyvųjų kopūstų, petražolių, salierų, pastarnokų ir gelteklių. Spalio pabaigoje,
prieš pat užšąlant dirvai, daržo lysvėje galime sėti petražoles, krapus, salotas, špinatus. Pasisodinkime į vazonus petražolių, salierų, svogūnų ar kitų prieskoninių augalų – visuomet po ranka virtuvėje turėsime šviežių žalumynų.
Patogu sodinti žieminius česnakus. Plačioje lysvėje, sodinant žieminius česnakus ar tulpių svogūnėlius, viename jos krašte pasodinus, sunku pasiekti kitą lysvės kraštą, todėl nuolat reikia vaikščioti iš vienos jos pusės į kitą. Šito nepatogumo galima išvengti, naudojant paprasčiausias lenteles. Jos turi būti tokio ilgio, koks numatomas būsimos lysvės plotis. Lentelės plotis atitiks pasodintų augalų eilučių atstumą. Lentelių reikia dviejų, tačiau gali būti ir trys. Geriau, kai lentelės plonos ir sausos, tuomet lengviau jas kilnoti. Prieš pradedant sodinti, per visą būsimos lysvės ilgį ištiesiama virvutė, kuri žymės lysvės pakraštį. Tada ant žemės paguldomos lentelės viena šalia kitos taip, kad jų galai liestųsi prie virvutės. Atsistojus ant lentelių ir kastuvu išmetant žemę, padaromas norimo gylio griovelis ir jame išdėliojami svogūnai. Paskui pirmoji lentelė perkeliama už kitos (jeigu panaudojamos trys lentelės, tai už kitų dviejų) ir vėl kasamas griovelis kitai eilutei sodinti. Jį kasant, žemė užberiama ant prieš tai pasodintų svogūnų. Geriau, kai kastuvo galas būna ne apvalus. Svogūnus sodinant šiuo būdu, mažiau pavargstama, lengviau nustatyti sodinimo gylį ir patogiau išdėlioti.
Morkos nesuvys. Rūsyje morkas galima susluoksniuoti su smėliu arba durpėmis. Smėlis turi būti drėgnas, švarus, neužkrėstas daržovių ligų pradų. Dvejus metus tame pačiame smėlyje daržovių laikyti negalima, nes jame gali atsirasti ligų sukėlėjų. Patartina vietoje smėlio naudoti pušų pjuvenas. Juose yra terpentino, kuris turi dezinfekuojamų savybių. Morkų šakniavaisius taip pat verta laikyti kartoninėse dėžėse. Toks būdas idealiai tinka, kai morkos laikomos įstiklintame balkone. Iškastus morkų šakniavaisius būtina nuplauti švariu vandeniu, paskui gerai išdžiovinti ir talpiai sustatyti į naujus nedidelius poletileno maišelius, tik jų negalima užrišti. Sudėjus į kartoninę dėžę, išnešti į balkoną. Pradėjus šalti, dėžę pridengti.
Kompostinė. Iš atliekamų lentelių ar medienos plaušo plokštelių galime pasidaryti kompostinę. Jos parametrai gali būti įvairūs priklausomai nuo turimų medžiagų, kompostuojamų atliekų kiekio. Patogiausias aukštis 80-100 cm. Tarp lentelių reikia palikti tarpus arba išgręžti skylutes šonuose, kad įeitų oras. Tokia kompostinė estetiška, ją galima perkelti iš vienos vietos į kitą.
Laikas kasti griežčius. Spalio viduryje reikia imti griežčių derlių. Geriausia kasti daržo šakėmis, kad nepažeisti šakniavaisių. Pažeisti šakniavaisiai gali greitai pradėti pūti. Lapai pjaunami keli centimetrai virš galvutės. Geriausia griežčius kasti sausu oru. Lyjant nuimtos daržovės greičiau pūva. Griežčiai per žiemą laikomi kaupuose. Nedidelį griežčių kiekį galima laikyti šaltame rūsyje, susluoksniuotus su smėliu, kaip ir kitus daržovių šakniavaisius. Šiltoje patalpoje laikomos šios daržovės pradeda dygti ir maistui netinkamos.
Spalio pradžioje būtinai iškaskime kardelius, montbretes, acidanteras, kanas, jurginus.
Mėnesio pradžioje galime sodinti dekoratyvius spygliuočius o nukritus lapams ir dekoratyvius lapuočius. Kuo anksčiau, tuo geriau, nes iki šalčių bus daugiau laiko naujoms šaknims išaugti, tuomet spės augalai geriau įsišaknyti ir geriau pasiruoš žiemai.
Daugumą pavasarį žydinčių svogūninių gėlių geriausia sodinti spalio mėnesį. Hiacintus laikas sodinti, kai pradeda rausti klevo lapai, o tulpes antroje spalio pusėje, kai dirvos temperatūra atvėsta iki 5 oC. Seniai paaiškėjo, kodėl anksti pasodintos tulpės labai serga virusinėmis ligomis, ypač žiedų dryžlige. Mat šias ligas platina ne tik amarai, bet ir nematodai, o jie būna labai veiklūs, kai dirvos temperatūra 15 laipsnių. Dirvai atvėsus iki 5 laipsnių, jie pereina į latentinę būklę ir augalams žalos nedaro. Sodinti reikia tik kietus, nepažeistus ligų ir kenkėjų svogūnus. Paprastai minkšti svogūnai būna tada, kai auga azotu pertręštoje dirvoje, per anksti iškasti, per vasarą laikyti per daug šiltoje patalpoje.
Dauguma svogūninių gėlių gerai auga lengvoje, puveningoje, neutralios reakcijos (pH 6,2 -6,5) dirvoje, saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje. Labai lengvų ir sunkių dirvų struktūra gerinama kompostu, durpėmis, pjuvenomis, smėliu.
Hiacintų svogūnai sunkiose dirvose sodinami 10 cm gyliu, lengvose – 15 cm gyliu. Dideli svogūnai sodinami 15 cm atstumu, mažesni – 12 cm. Gražiausiai atrodo hiacintai auginami grupėmis.
Tulpių svogūnai sodinami 10 cm gyliu, jei dirva sunki – 8 cm. Atstumas tarp eilių 20 cm, eilėse tarp augalų – 10 cm. Grupėmis sodinama 12×12 cm atstumu.
Pradėjus kristi lapams, mažiausiai kas 2-3 dienas nugrėbstykime gazoną. Palikti gulėti gazone lapai pūva ir gadina žolę.
Gėlėms auginti labai reikalinga lapinė žemė. Lapus galima kompostuoti su durpėmis ir mėšlu specialiai iškastose tranšėjose arba sudėti į krūvas, kurias pavasarį galima apsodinti vijokliniais žoliniais augalais. Pasiruoškime ir velėninės žemės. Nukasta 10-15 cm storio velėna apverčiama ir sudedama į 1 m pločio ir 0,75 cm aukščio rietuves. Velėnas galima sluoksniuoti su mėšlu.
Kad žolė geriau žiemotų, apie spalio vidurį paskutinį kartą ją nupjaukime. Kartu išraukime išdygusias piktžoles. Nupjautą žolę sugrėbstykime. Taip paruoštas gazonas ir žiemą gražiai atrodys. Jei žemė sausa, paliekite daugiametes gėles, dekoratyvius krūmus ir medžius, tada jie geriau žiemos.
Šį mėnesį prieš įšąlant žemei, apdenkite rožes, prieš tai nuskynę jų lapus. Dauguma remontantinių, poliantinių ir laipiojančių rožių veislių pakelia iki –10-15 laipsnių, o arbatinės – hibridinės, floribundinės iki –3-10 laipsnių šaltį. Daug jautresnės šalčiams šių rožių šaknys, ypač savašaknių. Todėl rožes apkaupkite iki 30 cm kaupais arba užpilkite durpėmis, ar pjuvenomis. Jei oras gana šiltas, rožių dar neuždenkite ir neapmulčiuokite, tik jas paruoškite dengimui, nupurškite 0,4 proc.vario sulfato tirpalu. Kai orai atvės, tada uždenkite, o mulčiuokite tik ant įšalusios žemės. Per anksti apdengus, rožės pradeda šusti, pradeda sirgti grybinėmis ligomis, ypač palankios sąlygos susidaro degligei.
Ruošiant raganes žiemai, nupjaukite stiebus, paliekant 20 cm ilgio stagarėlį, supilkite kaupelį ir pridenkite eglišakėmis ar sausais lapais. Apdenkite paruoštus augalus, kai jau stipriai atšąla.
Raganes, kraunančias žiedus ant antramečių stiebų nepjaukite. Jų stiebus pagenėkite, išretinkite. Likusius stiebus prilenkite, uždenkite eglių šakomis, po to ruberoidu ar popierine dėže, galuose palikite atviras angas, kad nešustų. Šąlant pridenkite sausais lapais. Baikite tvarkyti gėlynus, pašalinkite augalų liekanas.
Pamulčiuokite senesnius daugiamečius gėlynus, nes ilgiau augdamos astilbės, bergenijos, lijatriai, flioksai, vilkdalgiai ir kitos gėlės iškyla į paviršių, jų šaknys lieka plikos. Kai pradės šalti žemė, pamulčiuokite narcizus, hiacintus, tulpes ir kitas svogūnines gėles. Mulčias apsaugos nuo iššalimo, jeigu spustelės šalčiai be sniego.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
