Spalis išties tas mėnuo, kuris sugrąžina mus po stogu, už durų ir langų, kur saugu ir šilta, kur randame prieglobstį nuo rudeniškos darganos ir tamsos. Spalio žurnalo Šis „Mano Namai“ numeris būtent apie jaukius ir šiltus namus.
Interjeras/Geros idėjos
Ryškūs akcentai šviesioje erdvėje
Interjerą projektavusiam dizaineriui Normundui Vilkui pirmiausia teko pakoreguoti funkcines zonas, maksimaliai išnaudojant gyvenamąją erdvę. Norėdamas dar labiau pabrėžti šviesos ir erdvės įspūdį, interjerui dekoruoti dizaineris pasirinko vyraujantį šviesų koloritą ir veržlių, gaivių spalvų interjero elementus, o pagrindiniu akcentu tapo žaismingas įvairiaspalvių kvadratukų rašto kilimas.
Kadangi atviro bendrojo kambario erdvė palyginti nedidelė, buvusio sandėliuko vietoje palei galinę sieną suformuotoje nišoje dizaineriui teko įsprausti virtuvės baldus ir ieškoti būdų, kaip tinkamai, neužgožiant erdvės, atskirti virtuvę nuo svetainės. Dėl šios priežasties virš virtuvės zonos buvo įrengtos pažemintos lubos. Siekiant šią menamą ribą dar labiau pabrėžti, palei pažemintų lubų perimetrą įrengti paslėpti dienos šviesos šviestuvai – jų skleidžiama šviesa vakarais interjere sukuria ypač jaukią atmosferą.
Siekiant vizualiai padidinti bendrojo kambario patalpą, priešais langus įrengtai virtuvei dekoruoti geriau rinktis blizgius vientisus šviesaus kolorito baldų paviršius: atspindėdami šviesą nuo langų jie sukuria didesnės ir šviesesnės erdvės pojūtį. Vientisi lakoniško dizaino virtuvės baldų paviršiai pabrėžia interjere vyraujančią nuosaikią minimalistinę stilistiką.
Lakoniškame miegamajame numatyti du apšvietimo tipai: kambario kampe greta lovos nuleistas didelis rutulio formos šviestuvas tarnauja kaip dekoratyvus interjero akcentas, o palei visą kambario perimetrą sumontuoti paslėpti šviestuvai vakarais sukuria bendrą jaukią nuotaiką.
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorius – interjero dizaineris Normundas Vilkas.
Interjeras/Geros idėjos
Duoklė aplinkai – tradicinis interjero dizainas
Vilniaus Užupio rajone rekonstruotame name nedidelį dviejų kambarių butą įsigiję šeimininkai labiausiai vertina šios sostinės vietos jaukumą. Tarsi atiduodami duoklę iš aplinkos sklindančiam jaukumui savo naujiems namams dekoruoti jie rinkosi tradicinius interjero dizaino sprendimus.
Kone visiems buto kambariams apstatyti šeimininkai pasirinko sendintos stilistikos lietuvių gamintojų baldus, sužavėjusius ne tik dėl natūralių medžiagų ir pagaminimo bei apdailos kokybės, tradicinių formų, plačios jaukių, prigesintų atspalvių paletės, bet labiausiai dėl rankų darbo dekoro elementų bei galimybės pritaikyti juos prie konkrečios erdvės išskirtinumo.
Bendrojo kambario nišoje įrengtoje virtuvėje sumontuoti šviesūs klasikinio dizaino baldai. Ypatingo žavesio jiems suteikia vitražiniai durelių stiklai. Indauja su viduje įrengtu apšvietimu – dar viena galimybė namuose sukurti jaukią, romantišką nuotaiką pasitelkus malonią akiai, išsklaidytą šviesą, sklindančią pro stiklines indaujos dureles.
Nedideliame šeimininkų miegamajame dėmesį iš karto patraukia įspūdingais, spalvotais floristinio rašto tapetais dekoruota negilios nišos siena, prie kurios pastatyta patogi dvigulė lova su puošniu aksominiu smėlio spalvos galvūgaliu. Jaukumo pojūtį dar labiau sustiprino abipus lovos ant nišos kraštų sumontuoti grakštūs šviestuvai raudonais gaubtais.
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės.
Stiliaus paieškos
Plytelių raštai – vis originalesni
Nors griežtos keraminių plytelių linijos ir paprastos formos turi minimalistinio žavesio, jis gali ir pabosti… Sudėtingi raštai, skirtingų stilių deriniai ir neutralią spalvų gamą pagyvinantis reljefas monotoniją kaipmat išsklaido. Juolab kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybių vis tiksliau kopijuoti įvairiausius raštus ir motyvus.
Viena naujausių tendencijų – įvairių rankdarbių technikų atkartojimas kuriant keraminių plytelių raštus. Tai tapo įmanoma dėl naujausių skaitmeninės spaudos technologijų. Jas panaudojus net toks išskirtinis dekoravimo būdas kaip skiautiniai nebėra siejamas vien su tekstile – jis „susidraugavo“ ir su keramika.
Gamtoje gausu ryškių spalvų, tad nuo vyraujančios tendencijos labai nenukrypsta ir sodrių atspalvių mozaikos. Spalvingose mozaikose dažniausiai išryškėja etnostiliaus motyvai – šios variacijos yra amžina klasika. Net jei interjere nėra akivaizdžiai atskleista Maroko ar Japonijos dekoro stilistika, šių kraštų nuotaika vis tiek švelniai plevena ore.
Elegantiška ir neįkyri plytelių dėlionė kartais atrodo efektingiau nei puošni sudėtinga kompozicija. Taip itin tinka atskirti funkcinę zoną, dekoruoti nišą ar nedidelį sienos fragmentą.
Kūrybinėse dirbtuvėse
Originali kuriamų objektų kalba
Kūrybingas šeimyninis duetas – Justė Kubilinskaitė ir Simonas Tarvydas – savo studijos INDI pavadinimą kildina iš žodžio „individualu“. Apie individualumą, išskirtinumą, originalumą kalba ir poros kuriami interjero objektai.
Pasakodami apie savo naujos veiklos pradžią Justė Kubilinkskaitė ir Simonas Tarvydas užsimena apie poreikį kurti – kūrybą, kaip nuolatinį procesą, o ne tik galutinio tikslo siekį. Dailės akademiją baigusiam Simonui reklamos sritis, į kurią jis buvo iki šiol pasinėręs, nesuteikė galimybių iki galo atsiskleisti prigimtiniam meniškam pradui, todėl ieškodamas būdų įgyvendinti kūrybinį potencialą jis ėmėsi naujos, visiškai kitokios veiklos – interjero objektų. Kostiumų dailininkė ir žurnalo „Moteris“ mados redaktorė ne tik pritarė vyro minčiai, bet ir energingai prisidėjo idėjomis ir sumanymais. Taip natūraliai susiformavo darni vienas kitą iš pusės žodžio suprantanti, kūrybiška šeimos komanda.
Kūrybinės studijos INDI duetas įkvėpimo sėmėsi iš nuosaikios tradicinės šiaurietiškos stilistikos – besiformuojančio baltiškojo stilistinio identiteto, artimo santūriai lietuvio prigimčiai. Jiems priimtina natūralių medžiagų estetika, formos ir funkcijos darna, aiškios išgrynintos linijos, ekologijos idėja.
NUN – pirmasis Justės sukurtas šviestuvas. „Netikėjau, kad tokia paprasta ir išraiškinga vienuolės abito forma dar nebuvo panaudota, tačiau paaiškėjo, kad ne“, – pasakojo idėjos autorė, pritaikiusi ši formą šviestuvo gaubtui iš dirbtinio veltinio pagaminti: jaukaus uždarumo ir susikaupimo vizija buvo perkelta į situaciją, kai žmogus lieka vienas su knyga ar darbu.
Kūrybinės studijos komanda – Justė Kubilinskaitė ir Simonas Tarvydas. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Nuotraukos – Augio Narmonto ir iš studijos „Indi“ archyvo.
Miesto aplinka
Sodas, kuriame visada yra kuo grožėtis
Netradicinės formos 38 arų sklypas – didelė ir nelengvai suvaldoma erdvė. Kaip pastebi aplinką projektavusi kraštovaizdžio architektė Kristinė Kutniauskienė, čia viskas turėjo būti nuo A iki Z apgalvota: funkcionaliai suplanuotos trys pagrindinės zonos, racionaliai išdėstyti jas atskiriantys puošnūs želdynai, kūrybiškai sukomponuoti dekoratyvūs augalai.
Architektė nesiekė griežtai išlaikyti modernaus stiliaus – tokį sprendimą diktavo aplinkybės. Pasak Kristinės, teko atsižvelgti į tai, kas yra už sklypo ribų ir jį supa: prieš keletą dešimtmečių statyti ir ryškiai dažyti namai, tujų gyvatvorės, suaugę dideli medžiai. Kai ką kraštovaizdžio architektei teko gudriai paslėpti, kitais akcentais sėkmingai pasinaudojo – pavyzdžiui, pasodino ryškių augalų priešais tujas, kurios tapo jiems puikiu tamsesnės spalvos fonu.
Reprezentacinė zona labai praktiška ir funkcionali, čia vyrauja žali atspalviai ir tiesios linijos. Plokščiai formuoti medžiai ne tik atitinka šios sklypo dalies stilistiką – jų eilė nusitęsia į poilsio zoną ir taip jas abi susieja į bendrą visumą.
Ruduo primena žinomą tiesą – kuriant kraštovaizdį reikia atsižvelgti į tai, kaip augalai keičia spalvas. Ir tuo pasinaudoti, kad nebūtų nyku, kai gamtoje viskas papilkėja. Efektingai ir dekoratyviai visada atrodo smilgos – jų atspalviai ir lingavimas vėjyje suteikia sodui gyvybės.
Nuotraukos – Kristinės Kutniauskienės. Tekstas – Danguolės Kiškienės. Projekto autorė – kraštovaizdžio architektė Kristinė Kutniauskienė
Dizaino pamokos
Skiautiniai suspindi moderniame interjere!
Dailėtyrininkė Aldona Tamonytė kuria skiautinius jau ne vieną dešimtmetį, vadovauja seniausiam Vilniaus skiautinininkų klubui „Urtė“, įkurtam 1991 metais. (Beje, būtent „Urtės“ moterys sugalvojo taip sėkmingai prigijusį pavadinimą šiai tekstilės technikai, mat lietuviai žodžio „skiautinys“ iki mūsų laikų net neturėjo.) Tai, ką pamatėme, įtikino, kad skiautiniai puikiai dera šiuolaikiško Aldonos namo interjere.
Pasak Aldonos Tamonytės, skiautinių technika siuvamos lovatiesės, užtiesalai, sieniniai pano, dekoratyvinės pagalvėlės, staltiesės, servetėlės, kilimai, užuolaidos, baldų apmušalai, žaislai, rūbai… Sunkiau būtų įvardinti, kokiam minkštam daiktui namuose sukurti skiautinių negalėtume panaudoti. Todėl jie randa vietą kiekviename kambaryje.
Dar viena išskirtinė skiautinių savybė – jų skleidžiama emocinė šiluma (kurios neduota net labai stilingiems, bet pramoninio konvejerio štampuotiems daiktams). Aldona įsitikinusi, kad kuriančių rankų šiluma, meilė ir teigiama energija, be kurių negimsta nei vienas skiautinys, grįžta su kaupu. Kaip ilgam pakrauta baterija, skiautinys spinduliuoja šilumą ir gerumą.
Spalvinės gamos įvairovė, tikslus, sudėtingas, iki menkiausių smulkmenų apgalvotas ornamentas, stiprus emocinis įspūdis turi reikšmės ir skiautinio vietos parinkimui. Ar svarbu sugrupuoti keletą skiautinių, kad būtų pabrėžta stilistinė interjero vienovė, o gal geriau palikti vienintelį – kaip dominuojantį akcentą? Aldona pataria skiautiniui parinkti išskirtinę vietą. Aplink jį reikėtų sukurti ramesnę aplinką – margumynas atrodys neharmoningai, įkyrokai.
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas Danguolės Kiškienės.
