Rugpjūčio pabaigoje soduose vis dažniau kyla tas pats klausimas – ar obuolius jau skinti, ar dar palikti ant medžio? Vieni laukia, kol vaisiai taps kuo saldesni, kiti orientuojasi į spalvą, treti prisimena seną patarimą: perpjauk obuolį ir pažiūrėk, kokios jo sėklos.
Šiame senolių metode iš tiesų yra logikos. Parudavusios sėklos gali būti vienas ženklų, kad obuolys artėja prie skynimo brandos. Tačiau vien jų spalvos neužtenka – ekspertai pataria vertinti ir tai, kaip lengvai vaisius atsiskiria nuo šakos, koks jo skonis, tvirtumas ir kokiai veislei jis priklauso.
Tai ypač svarbu, jeigu obuolius norite ne suvalgyti iš karto, o išlaikyti iki žiemos ar net ilgiau. Per anksti nuskintas vaisius gali būti rūgštus ir neišraiškingas, o pernokęs – greitai suminkštėti ir pradėti gesti.
Kada skinti obuolius?
Vienos datos, tinkančios visoms obelims, nėra. Skynimo laikas priklauso nuo veislės, oro sąlygų ir net nuo to, kurioje sodo vietoje auga medis.
Todėl geriau žiūrėti ne į kalendorių, o į pačius vaisius.
Vienas paprasčiausių testų – apimti obuolį delnu, švelniai kilstelėti aukštyn ir pasukti. Jei vaisius gana lengvai atsiskiria nuo šakos kartu su koteliu, tai vienas signalų, kad skynimo metas jau artėja arba prasidėjo.
Jeigu obuolį reikia stipriai plėšti ar tampyti žemyn, neskubėkite. Jėga skinant galima pažeisti ne tik vaisių, bet ir vaisinę šakelę.
Ką parodo obuolio sėklos?
Senas sodininkų triukas labai paprastas: perpjaukite obuolį pusiau ir apžiūrėkite sėklas. Šviesios sėklos dažniausiai rodo, kad vaisiui dar reikia laiko, o parudavusios – kad brandos etapas jau gerokai pažengęs.
Šis patarimas nėra vien liaudiškas prietaras. Ajovos valstybinio universiteto sodininkystės specialistai parudavusias sėklas taip pat įvardija kaip vieną iš obuolio brandos požymių.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia ir kitus ženklus. Prinokęs obuolys turėtų būti tvirtas, traškus ir sultingas, turėti konkrečiai veislei būdingą skonį bei gana lengvai atsiskirti nuo šakos.
Todėl vien dėl rudų sėklų nuskinti viso medžio nereikėtų. Patikrinkite kelis vaisius iš skirtingų obels vietų ir įvertinkite visus požymius kartu.
Ar galima spręsti pagal spalvą?
Ne visada.
Gražiai paraudęs obuolys atrodo prinokęs, tačiau kai kurios veislės ryškią išorinę spalvą įgauna dar prieš pasiekdamos tinkamą skynimo brandą.
Todėl vien raudonas „skruostas“ nėra patikimas signalas griebti krepšį.
Vertinkite ir pagrindinę vaisiaus spalvą, tvirtumą, skonį bei tai, kaip obuolys laikosi ant šakos. Jei vaisius jau traškus, sultingas, būdingo skonio ir lengvai atsiskiria, tikimybė, kad skynimo metas atėjo, yra daug didesnė.
Vasariniai, rudeniniai ir žieminiai obuoliai
Labai svarbu žinoti, kokią obelį auginate, nes skirtingų grupių obuoliai skirti ne tam pačiam tikslui.
Vasariniai obuoliai paprastai sunoksta anksčiausiai ir yra skaniausi valgomi netrukus po skynimo. Jie dažniausiai nėra skirti ilgam laikymui.
Rudeninės veislės skinamos vėliau ir tinkamomis sąlygomis gali išsilaikyti gerokai ilgiau.
Žieminės veislės dažnai skinamos dar vėliau. Dalis jų geriausią skonį įgauna ne iš karto ant medžio, o jau kurį laiką pastovėjusios saugykloje.
Todėl klaidinga manyti, kad kiekvieną obuolį reikia laikyti ant šakos tol, kol jis taps maksimaliai saldus. Ilgam saugojimui skirtos veislės dažnai skinamos anksčiau, nei atrodytų sprendžiant vien pagal skonį.
Kurią dieną geriausia skinti?
Jeigu obuolius planuojate laikyti, svarbu ne tik jų brandumas, bet ir oras skynimo dieną.
Geriausia rinktis sausą dieną ir palaukti, kol nudžius rytinė rasa. Šlapi vaisiai yra jautresni pažeidimams, o drėgmė dėžėse gali sudaryti palankesnes sąlygas gedimui.
Todėl obuolių, skirtų ilgesniam laikymui, geriau neskinti per lietų ar vos jam pasibaigus. Jei galite, palaukite sausesnio oro.
Taip pat nereikėtų laukti stipresnių šalnų. Nors medis gali atrodyti dar puikiai, šalčio pažeisti vaisiai laikysis prasčiau.
Ar krituoliai reiškia, kad metas skinti?
Nebūtinai.
Vienas ar keli obuoliai po medžiu dar nereiškia, kad visas derlius subrendo. Vaisiai gali nukristi dėl vėjo, vabzdžių ar pažeidimų.
Tačiau jeigu sveiki obuoliai ima kristi vis dažniau, o likę ant šakų lengvai atsiskiria kilstelėjus ir pasukus, tai jau svarbus ženklas patikrinti derliaus brandą.
Krituolių, ypač sumuštų ar pažeistų, nereikėtų maišyti su obuoliais, kuriuos ketinate laikyti žiemai.
Kaip teisingai skinti obuolius?
Ilgas obuolių laikymas prasideda ne rūsyje, o dar prie medžio.
Net nedidelė mėlynė ar įpjovimas gali sutrumpinti vaisiaus laikymo laiką. Todėl obuolių nereikėtų purtyti nuo šakų, mesti į kibirus ar stipriai spausti pirštais.
Obuolį apimkite delnu, kilstelėkite ir atsargiai pasukite. Nuskintą vaisių švelniai dėkite į indą, o ne meskite.
Ilgesniam laikymui geriausia atrinkti:
- tvirtus ir sveikus obuolius;
- vaisius be įtrūkimų ir sumušimų;
- obuolius be vabzdžių ir ligų pažeidimų;
- vaisius su išlikusiu koteliu.
Pažeistus ar sumuštus obuolius sunaudokite pirmiausia – kepiniams, sultims, tyrelei ar džiovinimui.
Kokie obuoliai laikosi ilgiausiai?
Ne visi obuoliai saugykloje elgiasi vienodai.
Ankstyvosios vasarinės veislės paprastai skirtos greitam vartojimui, o ilgesniam laikymui geriau tinka rudeninės ir žieminės veislės.
Svarbi ir vaisiaus būklė. Net pati geriausiai besilaikanti veislė ilgai neišsilaikys, jei obuolys bus sumuštas, įtrūkęs ar jau pernokusęs.
Ekspertai taip pat rekomenduoja didžiausius tos pačios veislės vaisius sunaudoti anksčiau – jie paprastai kokybę praranda greičiau nei vidutinio dydžio obuoliai.
Kur laikyti obuolius?
Šilta virtuvė tinka obuoliams, kuriuos ketinate suvalgyti artimiausiomis dienomis, tačiau ne žiemos atsargoms.
Ilgesniam laikymui reikia vėsios ir pakankamai drėgnos vietos. Ajovos valstybinio universiteto specialistai rekomenduoja maždaug 0–4 °C temperatūrą ir apie 90–95 proc. santykinę oro drėgmę.
Nedidelį kiekį galima laikyti šaldytuve, o didesniam derliui tinka vėsus rūsys ar kita stabili, nuo šalčio apsaugota patalpa.
Obuolius verta reguliariai peržiūrėti. Jei vienas vaisius pradeda minkštėti, pūti ar atsiranda įtartinų dėmių, jį geriau iš karto pašalinti iš dėžės.
Kaip suprasti, kad jau metas skinti?
Prieš skindami visą obelį, patikrinkite kelis vaisius iš skirtingų medžio vietų.
Atkreipkite dėmesį į penkis požymius:
- Sėklos pradėjo ruduoti. Tai vienas brandos ženklų.
- Obuolys lengvai atsiskiria. Pakėlus ir pasukus jo nereikia plėšti jėga.
- Skonis jau būdingas veislei. Vaisius traškus ir sultingas.
- Spalva pasikeitusi, tačiau nespręskite vien pagal raudonumą.
- Žinote, kam vaisius skirtas. Ilgam laikymui nereikia laukti, kol obuolys taps pernelyg minkštas ar pernokęs.
Taigi senas triukas su sėklomis iš tiesų gali būti naudingas. Rudos obuolio sėklos – geras papildomas signalas, tačiau ne vienintelis atsakymas.
Patikimiausia derinti kelis požymius: sėklų spalvą, skonį, tvirtumą, lengvą atsiskyrimą nuo šakos ir konkrečios veislės ypatumus. Tuomet tikimybė nuskinti obuolius tinkamu metu ir išlaikyti juos kuo ilgiau bus gerokai didesnė.
