Jeigu jums patinka gėlės, be abejo, žinote, kaip sudėtinga apsiriboti viena ar keliomis. Gerai prižiūrimos jos puikiai veši ir „dauginasi“: neįmanoma atsispirti pagundai pasisodinti dar vieną, paskui – dar vieną, ir taip be galo… Tačiau daug kambarinių gėlių namuose atrodo dekoratyviai tik tada, kai jos sudėliotos, išrikiuotos, sukomponuotos apgalvotai ir stilingai.
Žalios spalvos dekoras interjere yra gan pretenzingas, ne visada lengvai priderinamas, tačiau natūralią augalų žalumą akys „supranta“ visai kitaip: gal dėlto, kad žmogiškajai prigimčiai ji genetiškai įprasta, ir viskas, kas primena mišką, atrodo tikra.
1. Dideli, išraiškingų formų augalai pripildo namus gyvybingumo ir egzotikos, tačiau juos auginant būtina atsižvelgti ne tik į augalų poreikius, bet ir į interjero ypatumus. Įspūdingo dydžio monsterai reikia pakankamai erdvės (kaip ir solidžiam baldui), kad ji neatrodytų varganai užspeista į kampą ir gautų ganėtinai šviesos, nes tik tada monsteros lapija bus vešli.2. Žaliai spalvai matyti mūsų akys naudoja mažiausiai energijos – tai dar viena priežastis, kad ji tokia maloni ir veikia raminamai. Tačiau nenuobodi: profesionalai tvirtina, kad žalia turi daugiausia atspalvių – net devynis šimtus. Matyt, čia neapsieita be augalų nuopelno…
3. Ar paprasta užauginti išties didelius kambarinius augalus? Pasirodo, taip. Turintieji sumedėjusius stiebus yra genetiškai užprogramuoti augti dideli. Natūralioje gamtoje jie taip ir „elgiasi“: įsivaizduokime, kad vazone pasodinome ąžuolą – tokį potencialą turi ir daugelis namuose auginamų ne mūsų platumų medžių, krūmų. Juos gali riboti tik vazono dydis ir genėjimo žirklės.4. Kaktusus ir kitus sukulentus geriau komponuoti atskirai nuo augalų, kilusių iš drėgnų atogrąžų miškų. Ir ne tik todėl, kad jiems reikia skirtingų sąlygų, – tiesiog toks derinimas biologiškai logiškas. Akivaizdu, kad opuncijų ir karpažolių siluetai, formos gražiai dera vieni šalia kitų (skirtingai nei kaktusas šalia lapuoto fikuso…).
5. Jei interjero kompozicija „reikalauja“ didelio augalo (bet pirkti tokio nesinori), galima panaudoti visai paprastą triuką. Dabar madingi aukšti vazonai – į tokius pasodintos gėlės atsiduria akių aukštyje. Dažniausiai tokio vazono viršuje būna paliktas nedidelis įdubimas – žemių nereikia berti į visą indą.
6. Erdviuose kambariuose su dideliais langais augalai neturėtų būti maži. Jie gali stovėti ir po vieną, ir kompaktiškomis grupėmis, suderinti su žemesniais. Paprastai tinkamiausia vieta – poilsio zona: čia jie padeda sukurti jaukią nuotaiką, nes tokia ir yra išpuoselėtų kambarinių gėlių paskirtis. Dar jos „suminkština“ kampus, vizualiai pakoreguoja netaisyklingos patalpos formą, atskiria jos zonas ar paslepia kitus interjero trūkumus. Žinoma, daug lemia ir augalo, jo lapų forma. Pavyzdžiui, stambialapis fikusas dideliais blizgiais lapais auga ne tik į aukštį, bet ir išsišakoja, užimdamas daug erdvės. Jei jos mažai, tai – netinkamas pasirinkimas: ir augalas bus apgailėtinas, ir kambarys atrodys mažesnis. Kad taip nenutiktų, geriau rinktis liekną medelį – svyruoklinį fikusą plonu kamienu ir smulkiais lapeliais. Tiesa, abu šie fikusai gali būti aukšti, tad teks juos genėti.7. Sukaupus didelę kambarinių gėlių kolekciją tenka įvertinti ir savo jėgas – juk jas visas reikės palaistyti, kasmet, jei ne persodinti, tai bent atnaujinti dalį substrato. Šio darbo galima išvengti pasodinus augalą į hidroponiką – ir žemių kambaryje nebus, ir persodinti ilgai nereikės. Hidroponikoje auginamos gėlės puikiai veši, tiesa, norint tokių įsigyti, tenka gerokai brangiau mokėti.
8. Masyvus augalas nebūtinai turi augti į viršų – jis gali išsikeroti ir į plotį. Aukštai pakabintas galingas elninis plačragis gerai auga kabančiame vazone ir niekam netrukdo – juk jo lapai gali siekti metro ilgį. Tiesa, taip įkomponuotą papartį turi būti patogu kartą per savaitę nukelti ir panardinti į vandenį – plačragiui tinka toks laistymo būdas.
9. Natūralu, kad didelis augalas šviesos pro langą gauna ne visas vienodai. Jo apačią gali užstoti baldai ar siena (jei stovės visai arti lango). Tose vietose, kur šviesos nepatenka, jis numeta lapus, todėl svarbu pasirinkti tokios formos medelį (arba jį taip nugenėti), kad paunksmėje būtų plikas kamienas, o laja gautų pakankamai šviesos.
10. Skirtingo aukščio augalus komponuokite kopijuodami gamtą: juk miške auga įvairiausių aukštų medžių, žemesnių krūmų, o žemę dengia žolė. Pagal tą patį principą galima sudėlioti ir skirtingų kambarinių gėlių kompoziciją, kad ji atrodytų harmoningai ir natūraliai.
11. Kambarinių gėlių kompoziciją galima papildyti ir pamerktais lapais ar žiedais. Jei vazonuose auginate augalus tik smulkiais ažūriniais lapais, deriniui galbūt trūksta solidumo ir „svorio“. Jo suteikia vazoje pamerkti dideli strelicijų lapai. O, jei gėlės stambialapės, pamerkti galima ažūrinių paparčių.
12. Uždarose patalpose kambariniai augalai paprastai gyvena trumpiau nei natūralioje gamtoje (tiesa, mokslininkai to nėra ištyrę…). Vis dėlto daugelis jų (ypač kaktusai) pajėgūs nugyventi žmogaus amžių. O ar laikui bėgant jie netenka dekoratyvumo, kartais tai – tik susitarimo reikalas. Juk tikrai žaviai atrodo šio medėjančio alavijo išryškėjusi kamieno faktūra, įdomūs gumbai.
13. Karpyti ir formuoti galima visus augalus, išskyrus palmes: netekusios viršūnės jos neišgyvens. Taigi ruošiantis auginti palmę verta pagalvoti, kuo ji laikui bėgant taps: pavyzdžiui, populiariojo datulinio finiko ateitis namuose labai abejotina, nes jis greit pasieks lubas. Verčiau auginti krūminę palmę – ji masyvi, bet ne tokia aukšta.
14. Žoliniai augalai taip pat gali būti įspūdingo dydžio (pavyzdžiui, bananai). Tiesa, nors ir daugiamečiai, jie ne tokie atsparūs laiko poveikiui kaip medėjantys, jų apatinės stiebų dalys pasidaro negražios. Žolinius augalus reikia atnaujinti – pakirpti stiebus, kad atželtų jauni ūgliai.
Konsultavo botanikė Teresė Jokšienė.
