Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Kokius lauko baldus rinktis

Kokius lauko baldus rinktis, kad vakarais nebūtų šalta?

Renkantis lauko baldus individualaus gyvenamojo namo kiemui reikėtų pagalvoti ne tik apie grožį, kainą, ilgaamžiškumą, bet ir patogumą. Specialistai pastebi, kad kartais patogumas išmainomas į ilgaamžiškumą. Visgi esą šiandien pasirinkimas pakankamai platus ir galima rasti tvirtą bei patogų lauko baldų kompletą.

Lauko baldais prekiaujančių bendrovių atstovai išskiria keturias populiariausias lauko baldų rūšis pagal tai, iš kokios medžiagos jie pagaminti: mediniai, plastikiniai, metaliniai ir pinti iš rotango.

Metaliniai lauko baldai. Didžiausias metalinių lauko baldų privalumas tas, kad jie yra gana tvirti ir ilgaamžiai. Neskaitant tų atvejų, kai įsigyjamas iš pigaus plieno arba ketaus pagamintas baldas, palaipsniui pradedantis rūdyti.

Visgi baldų pardavėjai perspėja, kad metaliniai lauko baldai ne visai pritaikyti prie mūsų klimatinių sąlygų. „Pietų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje – kur pakankamai šilta bet kuriuo paros metu, metaliniai lauko baldai yra logiškesnis pasirinkimas. Lietuvoje vakarais labiau atvėsta, todėl sėstis ant metalinės lauko kėdės gali būti nelabai malonu“, – teigia bendrovės „Vadasiga“ atstovas Vaclovas Daugintis.

Mediniai lauko baldai. Medinius lauko baldus individualių namų savininkai terasai perka daugiausia dėl tradicijos. Tačiau mediniai lauko baldai jautrūs oro permainoms – tiesioginiai saulės spinduliai, lietus ir kiti gamtos išbandymai keičia baldų išvaizdą ne į gerąją pusę.
„Medinius lauko baldus sunku prižiūrėti. Tačiau, mano nuomone, baldai turi tarnauti žmogui, o ne žmogus baldams“, – teigia V. Daugintis.

Kita vertus, turintys pinigų gali pirkti brangius tikmedžio baldus. Iš Pietryčių Azijoje augančio medžio pagaminti lauko baldai itin atsparūs atmosferos poveikiui, todėl reikės įdėti mažiau pastangų jais rūpinantis. Tiesa, patvaraus medžio vieno kubinio metro kaina, V. Dauginčio teigimu, gali siekti ir 4000 eurų, todėl tokius baldus įsigyti gali ne kiekvienas.

„Visgi mediniai lauko baldai išlieka mėgstami dėl to, kad jie yra šilti, gražūs, darniai įsilieja į natūralią aplinką, gamtą. Ne kiekviena kita medžiaga gali tuo varžytis su mediena“, – sako bendrovės „Liramta“ atstovas Romualdas Bužinskas.

Rotanginiai lauko baldai. Rotangas – tropinėse klimatinėse juostose augantis augalas, naudojamas pintų lauko baldų gamyboje. Specialistų teigimu, tai neblogas pakaitalas mediniams lauko baldams, nes iš rotango pagaminti baldai atrodo elegantiškai, pati medžiaga yra natūrali, tačiau tuo pat metu ji atsparesnė aplinkos poveikiui nei natūralus medis.

„Iš rotango gaminami baldai turi plačią spalvų paletę, yra gausybė pynimo būdų, todėl tokių baldų pasirinkimas gana platus“, – sako R. Bužinskas. Be to, į pintus lauko baldus gamintojai kartais įkomponuoja ir medinių elementų, tad tai suteikia dar daugiau autentiškumo.

„Anksčiau žmonės lauko baldais laikydavo kėdes ir stalą. Dabar vis labiau populiarėja sofos, supynės ar kitokie baldai. Dažniausia didesnius baldus gamintojai pina. Tai viena priežasčių, kodėl pinti baldai yra tokie populiarūs“, – sako V. Daugintis.

Plastikiniai lauko baldai. Plastikiniai lauko baldai taip pat turi savo pirkėjus. Tačiau skirtingai nei daugelis įsivaizduoja, plastikiniai lauko baldai gali būti kokybiški, gražūs ir patvarūs. Geri gamintojai sukuria ne tik tvirtus, bet ir gražius plastikinius lauko baldus, kuriuos negėda pastatyti net prabangiausio individualaus gyvenamojo namo terasoje.

„Italų gamintojai ėmė kurti ir gaminti išties puikios išvaizdos ir geros kokybės plastikinius lauko baldus, kurie be didesnių išvaizdos pokyčių tarnauja ir žiemą, ir vasarą. Taigi jei norite pirkti lauko baldus vienam sezonui, juos galima įsigyti ir prekybos centre už nedidelę kainą. Jei ieškote kokybiško produkto, jį galite rasti, bet jau ne prekybos centruose“, – pastebi R. Bužinskas.

Specialistai skaičiuoja, kad geros kokybės lauko baldai, nepriklausomai nuo medžiagos, iš kurios jie pagaminti, turėtų tarnauti daugiau nei dešimtmetį.

Mano išsaugoti straipsniai