Tęsiame ciklą apie prieskoninius augalus. Apžvelgę mairūno, baziliko, čiobrelio ir raudonėlio auginimą bei panaudojimą buityje, šįkart supažindiname su šalaviju.
Botaninis aprašymas
Daugiametis 25-60 cm aukščio stipriai kvepiantis puskrūmis. Stiebas status, šakotas, plaukuotas, prie pamato išauga daug trumpų, lapuotų ūglių. Lapai trumpakočiai, pailgai kiaušiniški arba plačiai lancetiški, apskritu arba trumpai pleištišku pagrindu, nusmailėjusia viršūne, smulkiai dantyti; jauni lapai pilki, plaukuoti. Žiedai violetiniai arba violetiškai žydri, po 4-12 susitelkę į menturius. Menturiuose po 10 žiedų. Apatiniai menturiai paskiri, viršutiniai- susitelkę į varpas. Prieskoninis, aromatinis, medingas, dekoratyvinis ir vaistinis augalas. Žydi birželio-liepos mėnesiais, sėklos subręsta rugpjūčio mėnesiais. Vaisius- kiaušiniškas, rutuliškas, rudas, su tamsiais dryžiais riešutėlis.Auginimas
Gerai auga saulėtoje vietoje ir humusingoje dirvoje. Dauginamas sėklomis, kurios sėjamos anksti pavasarį į šiltadaržius arba dėžutes. Sudygsta per 10-12 dienų. Šie augalai jautrūs drėgmės pertekliui, tačiau ilgesnės sausros taip pat nepakenčia, įveisiant vaistinius šalavijus reikia atminti, kad vienoje vietoje juos galima auginti 5-7 metus. Galima sėti ir pavasarį į nuolatinę
šalavijams skirtą vietą ir jaunus daigelius retinti kas 20-30 cm. Tarpueiliai (40-70cm) pasirenkami pagal galimybes.
Dirva turi būti patręšta mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Susiformavus antrajai porai tikrųjų lapelių, augalai retinami ir tręšiami azoto trąšomis. Sėklos būna daigios 3-4 metus. Pirmaisiais metais ypač rūpestingai naikinamos piktžolės, purenami tarpueiliai. Šalavijų sėklos ilgokai dygsta (20-25 dienas), todėl sėjant įmaišoma greitai dygstančių augalų (garstyčių, rapsų), kad greičiau išryškėtų eilutės.
Žydėti augalai pradeda antraisiais auginimo metais. Auginant šalavijus nedideliuose plotuose, per šaltas žiemas reikėtų juos pridengti eglišakėmis, šiaudais, kad mažiau nukentėtų nuo šalčių.
* * *
Vaistinė žaliava – šalavijų lapai. Per vegetaciją vaistinius šalavijus galima pjauti 3 kartus: pirmą žydėjimo pradžioje (birželio mėnesį), antrą – žydėjimo pabaigoje (liepos mėnesį), trečią – pjaunami atžėlę augalai (rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje). Jei šalavijų plotelis nedidelis, pirmą kartą pjaunama liepos mėnesį.
Pirmaisiais auginimo metais 10 -15cm aukštyje pjaunama žolė, kitais metais 25 – 30cm aukštyje stiebų viršūnės. Jos paskleidžiamos nestoru sluoksniu pavėsyje arba džiovinama džiovykloje 35-38 °C temperatūroje. Po to lapai nukuliami. Jie pakuojami nedideliais kiekiais (po 5-7 kg) į medvilnės ar kitokio audinio maišus ir laikomi lentynose sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje.
Vaistinio šalavijo lapuose susikaupia iki 2,5% eterinio aliejaus, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – cineolis (iki 15%). Be to, lapuose nustatyta raugų – 8,1-12,5%, triterpeninių rūgščių (ursolio, oleanolio), flavonoidų (flavonolių – 0,17-0,31%), fenolkarboninių rūgščių (0,23-0,25%), vitamino C – 0,20-0,27%, karotinoidų – iki 36,5 mg, vitamino B1, nikotino rūgšties, karčiųjų, mineralinių medžiagų, fitoncidų.
Vartojimas medicinoje
Vaistinių šalavijų preparatai vartojami kaip baktericidinė, uždegimą slopinanti, sutraukianti priemonė kvėpavimo takų ligoms gydyti, gerklei skalauti užkimus, pavilgams, aplikacijoms ant burnos gleivinės, sunkiai gyjančių žaizdų; gydant reumatą, gausų prakaitavimą, nervų ligas (veikia raminamai, ypač vonios), menopauzės metu ir vėliau. Vaistinių šalavijų lapai naudojami kaip priedas viduriavimą stabdančių, kosulį lengvinančių, nuskausminamųjų (stomatologijoje), dezinfekuojamųjų vaistažolių mišinių sudėtyje. Naudojami homeopatijoje.
Kvėpavimo takų ligoms gydyti
❖ Šaukštą džiovintų ir susmulkintų šalavijų lapų užpilti stikline (200ml) verdančio vandens, po 15-20 min nukošti ir kasdien išgerti per 2-3 kartus. Vakaro dozę išgerti 2 val. prieš miegą. Skalavimams ruošti 2 kartus silpnesnį užpilą.
Šalavijų kompresas
❖ Šaukštą džiovintų šalavijų, užplikyti 1/4 l vandens, leisti 10min pritraukti, nukošti. Vatos gniužulėlį ar audinio gabalėlį sudrėkinti šiame nuovire ir uždėti ant užmerktų akių- slopina uždegimus, bet nedžiovina gleivinės.
Šalavijų inhaliacijos
❖ Į dubenį įberti 2 šaukštus šalavijų ir užplikyti 1 l verdančio vandens. Galvą, viršutinę kūno dalį ir dubenį su užplikytais šalavijais uždengti dideliu rankšluosčiu ir kvėpuoti garais pakaitomis pro nosį ir pro burną. Procedūros trukmė – 10-15 min. Ją galima atlikti daug kartų per dieną – šalavijai, priešingai nei ramunėlės, nedžiovina gleivinės.
Malšina uždegimą
❖ Geriausiai tiks 2,5% šalavijų aliejus (iš vaistinės). Į šiltą vandenį įlašinti kelis lašus aliejaus ir paskalauti burną. Skalavimo trukmė – ne trumpiau kaip 2 min. Šalavijo eteriniai aliejai ir karčiosios medžiagos malšina uždegimą.
Sergant angina
❖ 2 šaukštus išdžiovintų ir susmulkintų vaistinio šalavijo lapų užpilti 2 stiklinėmis (400ml) verdančio vandens, palaikyti 30 min, nukošti. Skalauti gerklę kas 3 val.
Šalavijų lapų garų vonelės
❖ Į 1/2 l vandens suberti 2 didelius šaukštus šalavijų lapų, 5 min pavirti ir kiekvieną vakarą, prieš einant miegoti, 5-10 min virš jų palaikyti veidą. Gerai valo veido odą nuo užsikimšusių porų. Po 3 savaičių veidas taps švarus.
Vonia iš šalavijų lapų
❖ Voniai imti 100 -150 g žaliavos, užplikyti 2-3 l verdančio vandens. Po 30 min pašildyti ant silpnos ugnies 2-3 min, nukelti, po 10 min perkošti, dar kartą lapus užpilti verdančiu vandeniu, vėl košti ir tirpalą supilti į vonią. Vonia yra ir gydomoji, ir gaivinamoji. Jai skirti 15-20 min.
Maistui
Vaistiniai šalavijai yra stipraus aromato ir aštraus skonio- tinka ankštinių daržovių patiekalams paskaninti. Žali ar džiovinti jų lapai dedami į svogūnų salotas. Lapai vartojami aštrių marinatų, konservų, sūrio ir vyno gamyboje.
– Džiovinti šalavijo lapai kaip puikus prieskonis ypač mėgstami Pietų Europoje ir JAV.
– Kinijoje populiari šalavijo lapų arbata.
Kitos panaudojimo sritys
– Šalavijai- medingi augalai.
– Dekoratyvūs- sodinami klombose, lysvėse grupėmis, balkonuose ir auginami vazonuose.
Nevartoti besilaukiančioms ir sergantiesiems epilepsija. Prieš pradedant vartoti šalavijų preparatus rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
