Kiekviena tauta turi savo išskirtines mirusiųjų laidojimo ir kapinių tvarkymo tradicijas. Lietuvoje mirusiųjų atminimas nuo seno buvo gerbiamas, mes netgi turime atskirą mirusiųjų pagerbimo šventę – Vėlines, prieš kurias visi ypač stengiasi sutvarkyti artimųjų kapus. Tradicinės lietuvių kapinės primena tylų ir ramų parką, kurį vagoja link kapų vedantys takai ir takeliai.
Neretai mūsų kapinės lyginamos su puošniais, apsodintais ir prižiūrėtais parkais. Ką reikėtų žinoti apie kapų priežiūrą? Kaip tvarkyti kapą ir kokiais augalais apsodinti?
Tradiciškai laidojimo vietą žymi apie 10–15 cm aukščio kapo kauburėlis, kapai dažniausiai būna išrikiuoti tvarkingomis eilėmis. Vieną kapo pusę žymi antkapis – akmeninė plokštė su iškalta informacija apie palaidotąjį: vardu ir pavarde, gimimo ir mirties metais, kartais ir eilėraščio posmu. Labai dažnai kapo galvūgalyje stovi paminklas, simbolizuojantis velionio gyvenimą ar asmenybę.
Išskirtinis kapinių bruožas mūsų kraštuose – daug medžių, kurie suteikia pavėsį, todėl prieš apsodinant kapą, reikėtų apgalvoti, kokius augalus pasirinksite – nepatariama rinktis šviesiamėgių augalų.
Patariama rinktis sparčiai lyg kilimas užželiančius žalius augalus arba tankiai prisodinti žalių kerpamų augalų, jei kapas gana saulėtoje vietoje. Rinkdamiesi gėles, turėkite omenyje, kad gėlės, kurioms reikia saulės, kapinių pusšešėlyje blogai augs. Labiausiai kapinėse tinka ir yra vieni iš populiariausių įvairūs žiemos šalčiams atsparūs augalai, pavyzdžiui, akmenskėlė, šilokas, šliaužiančioji vaisgina, ylalapis flioksas, gebenė, žiemė, ir pan.
Gėles sodinti galima aplink kapą arba tiesiai ant kapo, tačiau turėkite omeny, kad pagal nerašytas taisykles, ant paties kapo sodinamos gėlės neturi užaugti aukštesnės nei 20–25 cm. Labiausiai tinka vienmetės gėlės, žydinčios šviesiais žiedais, o tamsios gėlės sodinamos tik derinant su šviesiais žiedais arba su šviesaus akmens apvadu.
Aukštesnės gėlės (30-50 cm) sodinamos už kapo – už antkapio ar paminklo papėdėje. Jomis, susodintomis eile, taip pat galima atskirti kapus. Labiausiai tokiam tikslui tinka žiemos šalčiams atsparūs augalai, pavyzdžiui, melsvės.
Ant vieno kapo specialistai pataria sodinti ne daugiau šešių–aštuonių augalų, priklausomai nuo jų dydžio.
