Mąstymas apie šildymą man atrodė tolimas dalykas. Bet tai reikia nuspręsti iš pat pradžių, nes tai svarbu projektuojant. O dar svarbiau skaičiuojant, kiek galėsi skirti investicijom į šildymo sistemą, na, ir galiausiai – kurui.
Užbėgant už akių – noriu namą pasistatyti taupant. Todėl labai svarbu rasti balansą. Keblumas tame, kad neturiu nei didelių pradinių investicijų, nei noro imti paskolą. Todėl reikės derinti galimybės nebuvimą investuoti didelę sumą iš pradžių ir norą neišlaidauti vėliau kurui.
Pasidomėjus ir perskaičius daugybė straipsniukų, įrašų, atsiliepimų, komentarų, atradau labai daug būdų:
–Kieto kuro katilas. Iš tiesų, tai buvo mano pradinė idėja – pigiausia, kūrenamų malkų dūmas visuomet malonus ir t.t. Bėda tame, kad aš tikrai tingėsiu vaikščioti ir pastoviai kūrenti tą katilą. Dar viena bėda – jeigu dingtų elektra, kieto kuro katilui tai labai kenkia, jis gali sugesti.
–Geoterminis šildymas. Jeigu aš statyčiau gyvenamą namą, tai būtų tikriausiai tas pasirinkimas. Mane vilioja ne tiek efektyvumas, kiek kažkokiu mistiniu būdu iš žemės išgaunama šiluma, žodžiu, tai turėtų būti praktiškas pasirinkimas. Ir svarbiausia – patogu. Deja, pradinės investicijos kažkur 12 tūkst. eurų. Sodybai tai per didelė prabanga, na, ir kas ne mažiau svarbu – aš tiesiog neturiu tam tokių pinigų.
–Dujos. Patogu, bet brangu. Na, ir nejuokaukim, mano kaime jokių dujų niekas gyvenime nepraves.
–Joninis šildymas. Vat čia naujiena, labai įdomu, kažkokia labai nauja technologija. Tam reikia turėti mažiausiai 15 kw elektrą. Dėl pigumo – deja,, niekur nėra tiksliai apskaičiuota, kokios tos sąnaudos ir kaip tai efektyvu. Truputį katė maiše. Bet įrengimas būtų nebrangus, tik didesnis kieks vatų kainuoja atitinkamai brangiau, o aš užsisakiau tik 7 kW iš Lesto. Tiesiog pernelyg daug nežinomųjų.
–Elektrinis. Pigiausias įrengimas, brangiausia eksploatacija. Kai kurie žmonės gražiai išsivedžioja laidelius po grindimis ir vaikšto jaukiomis šiltomis plytelėmis. Bet visų pirma, aš noriu medinių grindų, o jas įšildyti problematiška. Antras dalykas – tai nelabai sveika, nes nuo šiltų grindų dulkės visuomet pakeliamos ir laikosi pusės metro aukštyje. Todėl miegamajame apskritai nesveika taip šildytis. Bet visgi svarbiausias NE teko eksploatacijos sąnaudoms.
–Židinys su ortakiais. Po kieto kuro katilo tai buvo beveik galutinis sprendimas. Bet… iš ortakių pučiamas labai karštas oras, ir tai man saugumo jausmo kažkaip nekelia. Židinys yra labai gražu, bet įsirengti jį sąlyginai brangu. Tai, kad svetainė taps katiline mane ne taip ir baugina, gražiai sudėtos malkos gali net puošti interjerą. Visgi patogumo žavesys atgrasė mane nuo židinio. Įsirengsiu lauko židinį pavėsinėje.
–Granulinis katilas. Katilas kainuoja apie 2400 eurų, na, priklauso koks ir kur gamintas, bet plius minus po dviejų metų, kai man jo prireiks tikiuosi, kainuos maždaug tiek. Mane patraukė du dalykai: granulinio katilo nereikia dažnai kūrenti, užtenka kartą per porą – trejetą dienų; kūrenama biokuru, medžio granulėm, o tai ekologiška, kas man tiesiog glosto širdį. Pasirinkimas kaip ir aiškus.
O kaip Jūs šildotės sodybą? Koks būdas Jums atrodo geriausias? Pasidalinkite komentaruose.
Šaltinis: Statau sodybą
