Visą rugsėjį dar tęsiasi žievėgraužio tipografo vabalų skraidymas. Jis gausesnis bei ilgiau trunka, nei būdavo fiksuojamas ankstesniaisiais metais. Stebėsena rodo, kad kenkėjo antrosios generacijos gausumas yra net apie 40 procentų didesnis nei 2023 metais.
Aplinka
Aplinkos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi praktiškais ir patikrintais sprendimais, kurie padeda tvarkyti ir puoselėti erdves aplink namus. Remdamiesi realia patirtimi, specialistų patarimais ir sezoniškumu, aptariame teritorijos planavimą, kiemo tvarkymą, augalų priežiūrą, mažąją architektūrą bei aplinkos atnaujinimo darbus. Čia rasite naudingų įžvalgų tiek kasdieniams, tiek ilgalaikiams sprendimams. Mūsų tikslas – kad aplinkos tvarkymas būtų suprantamas, praktiškas ir padėtų kurti jaukią, funkcionalią erdvę, pritaikytą poilsiui ir kasdieniam naudojimui.
Atėjus rudeniui, tarp sodininkų kartais kyla diskusija – lapus grėbti ar palikti ramiai gulėti. Lapai, sodininkystės bei daržininkystės kontekste, vienu metu gali atlikti tiek teigiamą – natūralių trąšų vaidmenį, tiek neigiamą – ligų sukėlėjų buveinės vaidmenį. Tad ar reikia grėbti lapus ir ką vėliau su jais daryti?...
Spalio 5–6 dienomis Antalieptėje, Inovatorių slėnyje vyks „ZERO WASTE FEST 2024“ – unikalus renginys, kviečiantis visus, kuriems rūpi aplinkosauga, klimato kaita, tvarus gyvenimo būdas ir sveikesnė gyvensena. Šis gamtai draugiškas festivalis suburs tiek tvaraus gyvenimo entuziastus, tiek pradedančiuosius, norinčius daugiau sužinoti apie tai, kaip galime gyventi darniau ir atsakingiau. „ZERO...
Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros....
Kiekvienas, savo sklypą juosiantis ar jį dalinantis medine tvora, žino, kad tokia tvora reikalauja daugiau priežiūros. "Tačiau medinė tvora yra graži", galėtų pasakyti šis savininkas ir su tuo ginčytis nelabai pavyktų. Po drėgnesnių šaltojo metų laiko orų tvoros būklė gali būti pasikeitusi į blogesniąją pusę, o jei dar keletą metų nieko jos labui nedarėte, staiga galite pastebėti, kad jos išvaizda itin suprastėjusi. Tad tokią tvorą reikės nudažyti....
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa suteikia galimybę lengvatinio kredito lėšomis finansuoti čiurlių ar kitų paukščių (be čiurlių daugiabučiuose gali apsigyventi ir kregždės) rūšies reikalavimus atitinkančių dirbtinių lizdaviečių įrengimą. Tai svarbus sprendimas norint išsaugoti paukščių populiaciją, suteikiantis galimybę suartinti žmogų su gamta ir leidžiantis atnaujinti daugiabutį nedarant papildomos žalos patiems paukščiams.
Ankstyvi rudens mėnesiai – tinkamiausias laikas medžių sodinimui. Modernių apželdinimo kursų organizatorė „Geltonas karutis“ Lina Liubertaitė pataria, ką reikia numatyti prieš sodinant medžius, kad sodinukas virstų sveiku, prigijusiu medžiu. ...
Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje daržo lysvės ima tuštėti. Nurinktas aguročių ir cukinijų, baklažanų, pomidorų, svogūnų, morkų derlius, kamputyje vieniši tūno žieminiai kopūstai, o pilvoti moliūgai oranžiniais šonais godžiai gaudo kasdien vis labiau vėstančius saulės spindulius. Nors daržas plikas ir tuščias, nuleisti per vasarą nuo darbo sudiržusias rankas dar ankstoka. Daržininkystės naujokai dažnai pamiršta, kad net ir rudens pradžioje darže galim...
Pastarieji metai dosnūs karščio rekordų. Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, kiekvienas mėnuo nuo 2023-iųjų birželio vis paskelbiamas karščiausiu planetos istorijoje, ir taip jau ištisus metus. Orus kaitinanti klimato kaita pasireiškia ir kitais nemalonumais – audromis, uraganais, potvyniais bei kitomis gamtos stichijomis. Tą matome ir Lietuvoje – dažniau kyla sausros ir audros, kurios pridaro vis daugiau nuostolių.
Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių.
100 vienetų – tokį mikroplastiko dalelių kiekį 1 kubiniame Baltijos jūros vandens metre suskaičiuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jau dešimtmetį jūros būklę stebintis Jūros tyrimų instituto specialistas Arūnas Balčiūnas teigia, kad didžiausia problema yra pačioje jūroje esančios plastiko atliekos – jų išvalymas yra itin sudėtingas ir brangus.
Lietuvos pievos ir laukai pradeda nusidažyti ryškiai geltona spalva: pradeda žydėti invaziniai augalai – rykštenės. Nors jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, tačiau šie invaziniai augalai užima didelius sąžalynus ir blogina ne tik biologinės įvairovės būklę, bet kenkia ekonomikai, sveikatai, turizmui. Mokslininkai užfiksavo daugiau nei 3 tūkst. jų radimviečių gamtoje, kurios gali sudaryti ir po keliolikos hektarų plotus.















