Pelėsis namuose dažniausiai prasideda labai paprastai. Juodi taškeliai vonios kampe. Patamsėjusi siūlė prie dušo. Lango apačioje vis kaupiasi drėgmė, o po kurio laiko atsiranda tamsi dėmė. Iš pradžių atrodo, kad čia nieko rimto. Nuvalysi, išvėdinsi ir bus gerai.
Kartais taip ir būna. Jeigu pelėsis atsirado tik paviršiuje, jo nedaug, o priežastis aiški, naminės priemonės gali visai neblogai suveikti. Actas, soda ar vandenilio peroksidas nėra mitas. Jie tikrai gali padėti.
Bet čia yra vienas „bet“. Jeigu pelėsis grįžta, vadinasi, valote ne problemą, o jos ženklą. Tai tas pats, kas nuolat šluostyti aprasojusį langą, bet neklausti, kodėl jis kas rytą šlapias.
Pirma reikia suprasti, iš kur jis atsirado
Pelėsis mėgsta vietas, kur drėgna, šilta ir prastai juda oras. Todėl jis taip dažnai atsiranda vonioje, aplink langus, kampuose prie išorinių sienų, už spintų ar rūsiuose.
Dažna situacija labai buitiška: žiemą kambaryje šilta, siena šalta, ant jos renkasi kondensatas. Iš pradžių tik šiek tiek drėksta kampas. Tada atsiranda keli taškai. Po mėnesio jau matosi dėmė. Žmogus ją nuvalo, bet siena kaip buvo šalta ir drėgna, taip ir lieka.
Panašiai būna vonioje. Po dušo garai laikosi ilgai, ventiliatorius neveikia arba veikia silpnai, durys uždarytos. Silikonas prie vonios ar dušo kabinos pradeda juoduoti. Išvalai, po kelių savaičių vėl tas pats.
Todėl prieš renkantis priemonę verta sau atsakyti į paprastą klausimą: ar čia vienkartinė dėmė, ar vieta, kuri nuolat gauna drėgmės?
Nuo to labai priklauso, ar naminės priemonės bus sprendimas, ar tik trumpa pertrauka iki kito valymo.
Actas: paprastas, bet ne visagalis
Baltasis actas yra viena geresnių buitinių priemonių, kai kalbame apie nedidelį paviršinį pelėsį. Jį galima naudoti neskiestą. Užpurškiate ant pažeistos vietos, paliekate maždaug valandai, tada nuvalote ir gerai nusausinate.
Jis labiausiai tinka ten, kur paviršius kietas ir neįgeriantis: plytelės, stiklas, plastikas, langų rėmai, kai kurios vonios siūlės.
Tik nereikia iš acto tikėtis daugiau, nei jis gali padaryti. Jeigu pelėsis jau įlindęs į tinką, gipso kartoną, medį ar po tapetais, actas paviršių gali pagerinti, bet gilesnės problemos nepasieks.
Čia dažnai ir prasideda nusivylimas: „valiau su actu, bet nepadėjo“. Gal padėjo. Tiesiog ne ten buvo pagrindinė problema.
Soda labiau tinka kaip pagalbinė priemonė
Soda nėra kažkokia stebuklinga pelėsio naikintoja, bet ji naudinga mažiems plotams. Ji švelniai valo, sumažina kvapą, padeda pašveisti paviršių ne taip agresyviai kaip stipri chemija.
Paprastas variantas: arbatinis šaukštelis sodos į stiklinę vandens. Užpurškiate, pašveičiate šepetėliu, nuvalote.
Soda tinka vonios siūlėms, mažiems taškams prie lango, plastiko ar kitiems paviršiams, kurių nenorite stipriai dirginti. Bet jeigu po valymo lieka drėgmės kvapas arba dėmė greitai grįžta, soda čia nieko nepakeis. Ji sutvarko paviršių, ne priežastį.
Vandenilio peroksidas: gerai, bet atsargiai
3 % vandenilio peroksidas gali būti geras pasirinkimas ant plytelių, dušo kabinos, vonios kraštų, santechnikos ar kitų kietų paviršių. Užpurškiate, paliekate apie 10 minučių, nuvalote.
Prieš naudojant verta pabandyti mažiau matomoje vietoje. Kai kuriuos paviršius peroksidas gali pašviesinti, todėl ant dažytos sienos ar jautresnės medžiagos geriau neskubėti.
Vėlgi, jis tinka tada, kai pelėsis yra paviršiuje. Jeigu dėmė atrodo lyg einanti iš vidaus, jeigu paviršius minkštas, išsipūtęs ar drėgnas, peroksidas nebus tikras sprendimas.
O kaip su arbatmedžio aliejumi?
Arbatmedžio aliejus dažnai minimas prie natūralesnių priemonių. Jis turi stiprų kvapą, kainuoja daugiau, bet mažiems plotams gali būti naudojamas.
Dažniausiai maišoma taip: arbatinis šaukštelis arbatmedžio aliejaus į stiklinę vandens. Mišinys užpurškiamas ant paviršiaus ir paliekamas.
Ar tai būtina priemonė? Ne. Ar gali padėti mažame vonios kampe ar ant lango rėmo? Taip, gali. Bet jeigu kalbame apie didesnę problemą, tai nėra tas variantas, kuris pakeis drėgmės priežasties sutvarkymą.
Baliklis dažnai apgauna akį
Baliklis yra viena tų priemonių, kuri greitai sukuria įspūdį, kad viskas išspręsta. Dėmė pašviesėja, paviršius atrodo švaresnis, kvapas stiprus, vadinasi, „suveikė“.
Bet ne visada.
Ant stiklo, plytelių ar kitų kietų paviršių baliklis gali padėti. Tačiau ant porėtų medžiagų, pavyzdžiui, tinko, medžio ar gipso kartono, jis dažnai veikia tik paviršiuje. Grybelis gali būti giliau, o jūs tiesiog pašviesinate tai, kas matosi.
Dar svarbiau: baliklio negalima maišyti su actu ar amoniaku. Tai nėra „stipresnis mišinys“. Tai pavojingas mišinys.
Didžiausios klaidos valant pelėsį
Pirma klaida – sausas šveitimas. Jeigu trinate sausą pelėsį, dalis sporų gali pakilti į orą. Geriau paviršių pirmiausia sudrėkinti pasirinkta priemone, o tik tada valyti.
Antra klaida – dažymas ant viršaus. Naujas dažų sluoksnis gali trumpam paslėpti dėmę, bet jeigu pelėsis liko arba paviršius vis dar drėksta, dėmė grįš. Kartais dar ir greičiau, nei norėtųsi.
Trečia klaida – ignoruoti kvapą. Būna, kad dėmės nedidelės, bet kambaryje vis tiek laikosi sunkus, drėgnas kvapas. Tai ženklas, kad problema gali būti ne tik ten, kur matote juodus taškus.
Valant geriau naudoti pirštines, kaukę, atsidaryti langą ir nenaudoti kelių priemonių vienu metu. O kempinę ar šluostę, kuria valėte pelėsį, protingiausia išmesti.
Kada jau neverta tvarkyti pačiam?
Jeigu pelėsio yra vos keli taškai ant vonios siūlės, pabandyti pačiam logiška. Bet yra atvejų, kai naminių priemonių etapas jau praeitas.
Pavyzdžiui, jeigu pelėsis grįžta toje pačioje vietoje. Arba jeigu dėmė plečiasi. Arba jeigu ji matosi po tapetais, prie grindjuosčių, ant gipso kartono. Tokiais atvejais dažnai problema yra ne paviršiuje.
Dar vienas signalas – nuolat rasojantys langai. Jeigu kiekvieną rytą nuo langų tenka valyti vandenį, namuose yra per daug drėgmės arba per silpna ventiliacija. Pelėsis tokiomis sąlygomis anksčiau ar vėliau ras silpniausią vietą.
Taip pat verta rimčiau žiūrėti, jeigu namuose yra vaikų, alergiškų žmonių ar turinčių kvėpavimo takų problemų. Pelėsis nėra tik negraži dėmė. Jis susijęs ir su patalpų oro kokybe.
Kai situacija kartojasi, protingiau rinktis profesionalų pelėsio naikinimą, o ne dar vieną stipresnį valiklį iš parduotuvės. Tokiais atvejais svarbiausia ne tik pašalinti matomą pelėsį, bet ir suprasti, kodėl ta vieta drėksta.
Kaip sumažinti tikimybę, kad pelėsis grįš?
Čia nėra labai įdomių triukų. Dauguma sprendimų paprasti, tik juos reikia daryti nuosekliai.
Jeigu namuose drėgna, verta turėti drėgmės matuoklį. Jis kainuoja nedaug, bet greitai parodo, ar problema reali. Jeigu drėgmė dažnai laikosi virš 60 %, pelėsiui sąlygos jau palankios.
Vonioje po dušo geriau ne uždaryti duris ir palikti garus viduje, o išvėdinti. Jeigu yra ventiliatorius, leisti jam veikti dar bent 15–20 minučių. Virtuvėje gaminant naudoti gartraukį. Skalbinius džiovinti taip, kad drėgmė neliktų kambaryje visai dienai.
Baldų nereikėtų pristumti visiškai prie išorinių sienų. Už spintos oras nejuda, siena šąla, drėgmė kaupiasi. Kartais keli centimetrai tarpo padaro daugiau nei dar vienas valymas.
Taip pat svarbu nepalikti kai kurių kambarių nuolat šaltų. Labai atvėsusios sienos greičiau renka kondensatą, ypač kai kitose patalpose šilta.
Tai ar naminės priemonės vertos dėmesio?
Taip, jeigu pelėsio nedaug, jis paviršinis ir aišku, kodėl atsirado. Actas, soda ar peroksidas gali būti visiškai normalus pirmas žingsnis.
Bet jeigu tą pačią vietą valote jau trečią kartą, verta sustoti. Greičiausiai klausimas jau nebe „kuo nuvalyti pelėsį“, o „kodėl jis čia vis atsiranda“.
Naminės priemonės gali sutvarkyti vaizdą. Ilgalaikis sprendimas prasideda tada, kai pašalinama drėgmės priežastis.
