Pamatai viena iš svarbiausių statinio dalių, ant jų remiasi jūsų pastatas, todėl būtina juos pasirinkti teisingai. Pamatų yra pačių įvairiausių, tačiau šiuo metu Lietuvoje žmonės dažniausiai renkasi statyti namus ant polių. Šiame straipsnyje sužinosite viską apie šią pamatų rūšį.
Anot UAB „Pamatų ranga“ direktoriaus Sauliaus Juozaičio, šiuo metu Lietuvoje beveik 90 proc. individualių namų yra statoma ant polių. Taip yra dėl to, kad šie pamatai tinka mūsų šalies gruntui, be to yra įrengiami sąlyginai greitai, polinių pamatų įrengimas kartu su rostverku užtrunka dvi-tris savaites.
Kada rinktis polinius pamatus?
VGTU docentė Danutė Sližytė teigė, kad prieš pasirenkant pamatus visada būtina statybų aikštelėje pasidaryti inžinerinius-geologinius tyrimus: „Paprastam žmogui reiktų įsisavinti, kad daug naudingiau yra pasidaryti tyrimus ir su jais eiti pas konstruktorių. Kartais būna taip, kad žmogus sako, jog noriu tokių pamatų ir viskas. Taip negalima rinktis.“
Polinius pamatus reikia rinktis tada, kai pagrindas, ant kurio bus statomas namas, yra per silpnas. Anot D. Sližytės, visų pirma reikia išsiaiškinti, ar netinka paprasti juostiniai seklieji pamatai, kurie beveik visada bus pigesni už polinius.
„Poliniai pamatai renkami tada, kai pagrindas yra per silpnas, reikia nuleisti apkrovas žemiau, į giliau esančius stipresnius gruntus. Jeigu stipresnių gruntų nėra, tada, kad apkrovos būtų gruntui perduodamos per trintį“, – sakė D. Sližytė.
Polinių pamatų rūšys
Pagrindinės polinių pamatų rūšys yra dvi: gręžtiniai ir spraustiniai. Kiekviena ši rūšis turi keletą skirtingų įrengimo tipų: „Pati paprasčiausias gręžtinio pamato rūšis yra kai grunte išgręžiama skylė, įdedamas armatūrinis karkasas ir tada viskas užpilama betonu“, – pasakojo D. Sližytė.
Jei po gruntu yra vandens, paprasto gręžtinio polio nepadarysi. Tada naudojama pastovaus sraigtinio gręžimo technologija. Grunte gręžiama skylė su specialiu grąžtu, kurio viduryje įmontuotas vamzdis. Traukiant grąžtą per vamzdį yra tiekiamas betonas, todėl skylė būna iškart užbetonuojama ir tai neleidžia sienutėms išgriūti.
„Spraustiniai pamatai pasižymi tuo, kad grunto neištraukiame, o gatavą elementą įspraudžiame į gruntą. Taigi tas gruntas, kuris buvo būsimo polio vietoje įspaudžiamas į aplinką, taigi gruntas yra sutankinamas. Todėl tokių polių laikomoji galia yra didesnė nei gręžtinių“, – aiškino D. Sližytė.
Spraustiniai pamatai retai naudojami individualių namų statyboje. Įsprausti juos į žemę yra sudėtinga, nes tam reikia specialios įrangos, be to, į statybos aikštelę reikia atgabenti jau baigtus pamatų elementus, kuriuos po to įspraudžiame į žemę Dėl didelės laikomosios galios spraustiniai pamatai dažniausiai naudojami daugiabučių namų statyboje.
Į gruntą polius galima įsprausti keliais būdais. Dažniausiai naudojamas yra vibracinis būdas, kai vibratoriumi į žemę yra įspraudžiamas tuščiaviduris vamzdis, tada įleidžiamas armatūrinis karkasas ir į vidų įpilamas betonas.
Pravartu konsultuotis su specialistu
Specialistas Saulius Juozaitis pažymėjo, kad labai svarbu statant polinius pamatus konsultuotis su specialistais: „Lietuvoje yra daug a la specialistų, bet tikrų pamatų specialistų labai nedaug. Daug kas gali išgręžti skylę, pripilti betono, bet ne visur kur taip išeina.“
Dažniausios pasitaikančios klaidos: netinkamai parinktos gręžimo technologijos konkrečiam gruntui arba polis įgręžiamas taip, kad jo padas atsiremia į netinkamą gruntą. Žmonės pamatams pagailėję pinigų dažnai vėliau susiduria su kur kas didesnėmis problemomis, atsiranda didelis namo nuosėdis, plyšiai sienose.
Šiai nuomonei pritarė D. Sližytė: „Jeigu jūs visuomet pasirinksite pigesnį variantą, mažai pinigų skirsite pamatams, tyrinėjimams, nedaug sumokėsite konstruktoriui, pasisamdysite kokį studentą, tuomet jums gali tekti labai daug investuoti į remontą ir apdailą. Jeigu pradės skeldėti jūsų pastatas, tuomet bus žymiai sudėtingiau tuos plyšius užtaisyti.“
