Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesni už plokštuminius, tačiau pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.
Sugriauna šilumos tiltus
Plokštuminiai pamatai turi privalumų: įsirengiant tokius pamatus iš karto apšiltinama ne tik jų konstrukcija, bet ir grindys, todėl pamatų ir grindų varža atitinka naujausius reikalavimus, o izoliuotas plokštuminio pamato pagrindas kaupia šilumą ir atlieka termomasės funkcijas. Tačiau vienas pagrindinių – nulinio ciklo darbai atliekami ir užbaigiami tuo pačiu metu.
„Kalbant apie pamatų įrengimą, galime išvesti analogiją su automobilio gamyba. Kai įrenginėjame plokštuminius pamatus, iš karto atliekame daugybę darbų: pamatai ir grindys apšiltinamos, išvedžiojami santechnikos taškai, vandentiekis, elektra, sumontuojamos šildomos grindys.
Taigi iš karto gaunamas automobilis. Tuo tarpu įrengus polinius pamatus, grindis, GSS, pamatų hidroizoliaciją, apšiltinimą ir komunikacijas reikės įrengti vėliau, todėl galima sakyti, kad įsirengdami polinius pamatus gaunate tik važiuoklę“, – teigia plokštuminius pamatus įrenginėjantis specialistas D. Narmontas.
Jo teigimu, svarbiausias plokštuminių pamatų privalumas prieš polinius yra tas, kad plokštuminiai pamatai visiškai neturi šilumos tiltelių. Taip yra todėl, kad polinių pamatų polių izoliuoti praktiškai neįmanoma ir kiekvienas iš jų tampa šilumos tiltu.
Skaičiuojama, kad įrengus polinius pamatus 100 kvadratinių metrų namui su standartinių polių skaičiumi, šilumos tiltai bendrai sudarys apie 4-5 kvadratinius metrus.
Tuo tarpu plokštuminių pamatų kaina tarp tokio paties dydžio, užbaigtumo ir kokybės polinių ir plokštuminių pamatų, kaip teigia patys pamatų ekspertai, gali būti netgi mažesnė nei polinių. Ypač jei gruntinės geologinės sąlygos pamatų įrengimui prastos.
„Tiek gręžtiniai, tiek plokštuminiai pamatai vadinami tuo pačiu daiktavardžiu „pamatai“, bet skiriasi jų užbaigtumas, užtat žmonės susidarė klaidingą nuomonę dėl kainos.
Įrengiant gręžtinius pamatus, atlikus cokolio hidroizoliacijos ir šiltinimo darbus, užpylus pamatus žvyru, apšiltinus grindis, išvedžiojus komunikacijas ir šildomas grindis bei jas užbetonavus, kaina ne tik susilygina, bet ir perkopia plokštuminių pamatų kainą.
Jei reikalingas polių gylis siekia daugiau nei 3 metrus, plokštuminiai pamatai vienareikšmiškai yra pigesni“, – pasakoja Mindaugas Bartuševičius.
Be to, norint polinius pamatus apšiltinti iki tos pačios šiluminės varžos kaip ir plokštuminius, reikia sumontuoti daugiau polistirolo, kad būtų kompensuoti šilumos tiltai, atsirandantys dėl polių.
Įrengiant polinius pamatus didesnės ir betono sąnaudos, tačiau plokštuminiam pamatui reikalingas didesnis kiekis armatūros. Tačiau prie įrengtų plokštuminių pamatų jau nebereikia grįžti dar kartą, iš naujo neperkasinėjamas gruntas, susitaupo statybos laikas.
Pamatai kaip apversta taburetė
Įrenginėjant bet kokius pamatus, reikia pašalinti augalinį sluoksnį, bet plokštuminiams pamatams reikia įrengti drenuojantį sluoksnį, vadinamąją „žvyro pagalvę“. Taigi plokštuminiam pamatui tvirtas pagrindas suformuojamas dirbtinai, panašiai kaip tiesiant kelius.
Jei nukasus augalinį sluoksnį pagrindas nėra tvirtas, naudojama geotekstilė ar geotinklas. Tuo tarpu tinkamas tvirtas gruntas poliniams pamatams ieškomas gilesniuose ir neperšąlančiuose sluoksniuose.
„Plokštuminių ir polinių pamatų veikimą galima sulyginti su taburete. Paėmę taburetę, pastatykite ją ant kojų, pavyzdžiui, ten, kur jūra skalauja krantą. Ji nebus tokia stabili, jei uždėsime svorį, tuomet ji šiek tiek pasmigs.
Tuo tarpu, jei taburetę apversite aukštyn kojomis pamatysite, kad ji mažiau jautri svorio pasikeitimui, yra stabilesnė, nors gruntas toks pat nestabilus, nes svoris pasidalina per visą plokštumą, o ne per keturis taškus, taip yra su plokštuminiais pamatais.
Net ir esant tokiam pačiam nestabiliam gruntui, jis funkcijas atlieka geriau nei poliniai pamatai, nes poliniai ar juostiniai pamatai pastatą laiko atskirais segmentais, o plokštuminiai – visa plokštuma“, – pastebi D. Narmontas.
Klysta dėl taupumo
Tačiau kaip ir įrengiant polinius ar juostinius pamatus, plokštuminių pamatų įrengimas neapsieina be klaidų. Tiesa, dažniausia jos padaromos arba dėl meistrų nekompetentingumo arba dėl taupumo.
„Viena dažniausių klaidų, kokias esu matęs yra betonavimas „lengvu betonu“, kuris gaminamas statybvietėje, tokiu, kokiu gerai betonuoti grindis, tačiau ne pamatus.
Betonuojant pamatus reikia naudoti „sunkų betoną“, kuriame būtų skaldos ir kuris gaminamas tik betono mazguose“, – teigia M. Bartuševičius, priduriantis, kad viena dažnesnių klaidų įrengiant plokštuminius pamatus yra netinkamo žvyro, neturinčio savyje molio dalelių, todėl nesitankinančio, naudojimas.
Tuo tarpu D. Narmontas atkreipia dėmesį, kad yra statinių, kurių statyboje galima naudoti ir „lengvąjį“, ir „sunkųjį“ betoną, ir yra tokių, kuriuose galima naudoti tik „sunkųjį“ betoną. Tai sprendžia, konstruktoriai įvertinę apkrovas, statinio dydį, formą ir kitas aplinkybes.
M. Bartuševičius pastebi, kad nors plokštuminių pamatų technologija atkeliavo iš Skandinavijos, kurioje plačiai paplitęs EPS polistirolas, Lietuvos sąlygomis jis netinkamas, nes Skandinavijoje dažniau statomi karkasiniai namai, kurie yra lengvesni.
Lietuvos sąlygomis, kai pastatas mūrinis, rekomenduojamas ekstruzinis polistirolas, kuris atsparus didesniam svoriui. Tiesa, šiuo atveju taip pat reikėtų sekti konstrukcijų projektą, kuriame nurodoma, kokio tipo polistirolą galima naudoti.
„Kai šildomos grindys įrengiamos virš viršutinio armatūros tinklo, pažeidžiamas apsauginis betono sluoksnis ir gali atsirasti plokštės pleišėjimai.
Taip pat viena iš klaidų yra neteisingas armavimas. Sujungiant armatūros strypus jie turi prasikeisti atitinkamu ilgiu, o ne tik kad užtektų juos aprišti viela“, – pastebi M. Bartuševičius.
