Būsto pirkėjams labai svarbus aspektas yra žalia namų aplinka ir vaizdas pro langą. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai pastebi, kad ypač geidžiami yra būstai, šalia kurių yra miškas, parkas, kita žalioji erdvė ar vandens telkinys. Tačiau miestuose natūralios gamtos „pasiūla“ yra ribota, tad urbanistikos ekspertai įsitikinę, jog tiek viešosiose erdvėse, tiek ir naujuose NT projektuose turėtų būti sodinama kuo daugiau augalų.
„NT pirkėjai dažnai akcentuoja, kad ieško būsto, kuriame derėtų miesto patogumai ir gamtos prieglobstis. Todėl projektai, vystomi šalia miško, parko ar vandens telkinio, visada sulaukia daugiau susidomėjimo. Kita vertus, net jei šalia daugiabučio nėra jokio natūralaus gamtos objekto, NT pirkėjai visuomet kreipia dėmesį ir vertina kieme esančius ar planuojamus kurti želdynus, domisi, ar bus medžių, gėlių, žaliųjų poilsio erdvių“, – komentuoja NT plėtros bendrovės „Realco“ projektavimo departamento vadovė Rima Kerienė.
Pasak urbanistikos inovacijų tinklo narės, tarptautinės urbanistų komandos PUPA įkūrėjos Justinos Muliuolytės, žaliosios erdvės kuria kokybiškesnę gyvenamąją aplinką.
„Kuo daugiau žaliųjų erdvių, tuo geresnė gyvenimo kokybė mieste. Kur yra medžių ar vandens, ten vasaromis yra vėsiau, be to, tyresnis oras, nes augalai jį valo. Labai svarbus ir psichologinis aspektas. Žmogui reikia poilsio, ne tik gyventi ir dirbti, o ilsimės mes dažniausiai būtent žaliosiose miestų erdvėse arba gamtoje. Moksliškai įrodyta, kad žmogus, būdamas prie augalų, jaučiasi geriau, atsipalaiduoja, sumažėja nerimas, todėl vienareikšmiškai medžiai, krūmai ir želdynai mus veikia teigiamai“, – sako ji.
Pirkėjai nori daugiau žalumos
Kuomet žmonės svarsto pirkti būstą, nes jiems patinka šalia esantis miškas, upė ar kita žalioji erdvė arba jos vaizdas pro langą, jiems aktualu, kad tai nesikeis ir ateityje: medžiai nebus iškirsti, tuščias plotas šalia ežero ar upės – neužstatytas kitais statiniais.
„Šiuo metu plėtojame aukštesnės klasės gyvenamąjį projektą sostinės Antakalnyje, Vileišio gatvėje, kurio išskirtinumas ir yra tai, kad pastatai stovi netoli upės, pro langus atsiveria vaizdai į medžiais apaugusius jos krantus. Ateityje ši erdvė irgi išliks nepakitusi, nes toje teritorijoje nėra leidžiama daugiau statybų, todėl matome, kad pirkėjams tai daugeliu atvejų palengvina apsisprendimą dėl būsto įsigijimo. Kitais atvejais patartume visada domėtis miesto ir aplinkinės teritorijos plėtros planais“, – aiškina pašnekovė.
Jos teigimu, pastaruoju metu gyventojų suvokimas, kas yra gyvenamasis būstas, yra smarkiai pakitęs. Tai jau ne vien tik konkrečios kvadratūros butas ar loftas, bet ir visas pastatas bei jo aplinka, todėl ta linkme veikia ir NT vystytojai.
„Ieškodami sklypų naujiems galimiems projektams, visada atsižvelgiame į tai, kokia yra sklypo aplinka, galbūt šalia yra parkas, skveras ar vandens telkinys, kurį būtų galima sutvarkyti ir kuriuo galėtų džiaugtis gyventojai. Projekto pradžioje visada įvertiname galimybes išsaugoti esamus brandžius medžius, tačiau tai gali tapti iššūkiu dėl keliamo reikalavimo pastatus planuoti palei gatves, formuojant naujakuriams uždarus privačius vidinius kiemus su požeminėmis automobilių stovėjimo vietomis. Tokiu atveju esame priversti iškasti didžiąją sklypo ploto dalį ir apželdinti naujais augalais. Tačiau bet kokiu atveju, visuose projektuose būna žaliosios erdvės, želdynai, augalai – tai tapo tiesiog privaloma dedamąja projektuojant daugiabučių kompleksus“, – kalba R. Kerienė.
Kad žaliosios erdvės yra išties labai svarbi gyvenamosios aplinkos dalis, rodo ir reguliariai atliekami tyrimai. Neseniai viename labiausiai pasaulyje cituojamų Didžiosios Britanijos mokslo žurnalų „Nature“ paskelbtas tyrimas rodo, kad žalioji aplinka gali būti naudinga psichikos sveikatai – atlikus daugiau nei 400 tūkst. šalies gyventojų gyvenamosios aplinkos analizę nustatyta, kad žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose yra daug augmenijos, turi mažesnę riziką susirgti depresija ir nerimu. Tuo metu Šiaurės Karolinos (JAV) universiteto mokslininkų grupė naujame tarptautiniame tyrime nustatė, kad parkai, sodai ir žaliosios miestų erdvės teigiamai veikia gebėjimą atsilaikyti prieš stresą.
Želdynams vietos rasti galima visur
Pasak urbanistės, net ten, kur miestas užstatytas ir apgyvendintas tankiai, vis tiek galima įkurdinti nedidelius želdynus, skverelius arba sodinti nedidelius augalus palei gatves, kaip pastaruoju metu yra daroma Vilniuje.
„Želdynų, o tuo pačiu ir gamtos, ateityje miestuose tik daugės. Svarbu suprasti, kad miesto žaliosios erdvės turi būti kokybiškos, pritaikytos žmonių poilsiui, tad apleistas, tiesiog žole ir menkaverčiais krūmais užžėlęs sklypas tikrai nėra ta žalioji erdvė, kuri reikalinga žmonėms. Kokybiška žalioji erdvė yra įvairi, su joje augančiais sveikais, prižiūrimais augalas, takais, suoleliais, vaikų žaidimų aikštelėmis, kita infrastruktūra“, – atkreipia dėmesį J. Muliuolytė.
Savo ruožtu, miestams puoselėjant žaliąsias erdves, NT plėtotojai savo projektuose taip pat vis daugiau dėmesio skiria želdynams. „Realco“ projektavimo departamento vadovė sako, kad pastaruoju metu žaliosios erdvės yra vienas svarbiausių aspektų, projektuojant ir plėtojant naujus daugiabučius, tam pasitelkiami kraštovaizdžio architektai, galintys suprojektuoti stilistiškai integruotus želdynus, paverčiančius projekto aplinką žaliosiomis oazėmis mieste. Didesniuose projektuose įrengiamos bendro naudojimo, viešos žalios erdvės, kuriomis džiaugtis gali ir naujakuriai, ir jau kaimynystėje gyvenantys. Tokiu būdu skatinamas bendruomeniškumas bei naujakurių integralumas į juos supančią, jau susiformavusią aplinką.
Vystomos teritorijos apželdinimo planas yra viena pagrindinių projekto koncepcijos dalių, kuri būna pristatoma dar projektinių pasiūlymų viešinimo etape. Stengiamasi parinkti želdynus, geriausiai tinkančius kiekvienam konkrečiam projektui ir jo aplinkai, nes yra įvairių techninių niuansų.
„Dažnai kuriami individualūs sprendimai, kurie tiktų augalams ir užtikrintų gyventojų poreikį. Pavyzdžiui, jei vidinis kiemas yra formuojamas ant požeminės automobilių aikštelės perdangos, tai yra sudėtingesnė situacija, tačiau ne kliūtis įrengti želdynus – reikia tiesiog tinkamai apskaičiuoti apkrovas, atvežti reikiamą kiekį žemių, parinkti augalus, kurių šaknys negadins perdangų konstrukcijų. Štai projekte „Algirdo 3“ ant perdangos sodinsime beveik 5 m aukščio medžius. Tad sukurti žalią aplinką yra įmanoma, tereikia investicijų ir tinkamų bei laiku suplanuotų projektinių sprendinių“– sako R. Kerienė.
Naujamiestyje kylančio prestižinės klasės gyvenamojo projekto „Algirdo 3“ vystymo tikslas – miesto centre sukurti gyvenimo žaliame priemiestyje įspūdį. Uždaras vidinis kiemas suskirstytas į atskiras funkcines zonas: žaidimų aikštelę vaikams, ramybės ir poilsio zonas, sporto erdvę, o apie 38 proc. visos projekto teritorijos planuojama apželdinti medžiais ir želdiniais.
Urbanistė pritaria, kad NT plėtotojų vaidmuo kuriant žalią miestą yra labai reikšmingas, nes jie, kartu su architektais, inžinieriais ir kitais specialistais, prisideda prie miesto vystymo ir įneša savo indėlį.
„Vis dažniau NT plėtotojai imasi gerų iniciatyvų, kad miestas būtų žalias. Turiu galvoje ne tik veją, nes apželdinimas nėra tik veja, o želdynai, gėlės, krūmai. Tokie projektai kuria pojūtį, kad esi labai žalioje aplinkoje, kone vidury gamtos, nors tai tebūtų nedidelis daugiabučio kiemas. Tai yra gerieji pavyzdžiai ir jų, vaikštant po miestą, tikrai galima pamatyti ne vieną“, – sako J. Muliuolytė.
