Nesupraskite neteisingai – kone kiekvienas norėtų gyventi name, kuriame būtų atskiri kambariai svečiams, liokajai važinėtų riedučiais ar riedžiais, o viename iš kambarių būtų įkurtas nuosavas kino teatras. Kai kurie maksimaliai priartėja prie savo svajonės pasistatydami gražius ir didelius namus, kurių plotas siekia kelis šimtų kvadratinių metrų. Tačiau nemažai daliai žmonių namas yra tas objektas, kurį tiesiog svarbu susitvarkyti kuo patogiau. Nedideli namai šį kriterijų puikiausiai atitinka.
Namas be abejonės yra solidumo simbolis ar bent jau toks buvo – pasižvalgę po pasaulį ir pasižiūrėję kaip gyvena skandinavai, lietuviai irgi pamažu randa priežasčių numoti ranka į moto „mano namas-mano tvirtovė“. Nedidelės kvadratūros namai yra tarsi butas name – viskas sudėliota taip pat kompaktiškai, tačiau žinai, kad galėsi išeiti pro duris basomis pavaikščioti ant savo žolės, išsikepti savo kepsnį ant grotelių ar pamėtyti į krepšį. Štai penkios priežastys, kodėl šia namai tokie patrauklūs.
Pigiau kainuoja. Įrengti mažesnį namą kainuoja elementariai mažiau – pradedant pamatais, baigiant apdailos medžiagomis. Daugiau lėšų galite skirti savo komforto gerinimui ir hobiams, ar tiesiog namo kokybei – nereikės galvoti kaip sutaupius dideliems medžiagų kiekiams, galėsite rinktis geriausius rinkoje esančius sprendimus. Tiesa, atėjus laikui parduoti namą, už didesnį namą galėsite prašyti daugiau. Kita vertus, jei įrengsite namą su efektyviais šilumos sprendimais ir aukšta energetine klase, namas turintis minimalias išlaidas šildymui, pirkėjui gali tapti netgi patrauklesniu už šaltą pilaitę.
Kadangi daug žmonių perka būstą pasiimdami paskolas, pigesnis būstas reiškia ir mažesnius įsipareigojimus bankams ar kitiems kreditoriams.
Mažiau šilumos išlaidų. Būtų gerai, kad pasistačius namą vienintelė problema liktų mėgautis gyvenimu jame. Tačiau kiekvieną būstą reikia apšildyti, o kuo daugiau tūrio, tuo daugiau išlaidų. Tai gal ir ne problema turint pigius kuro šaltinius (tarkime, turint savo medienos), tačiau daugelis mūsų tokios laimės neturime ir siekiame sutaupyti. Be to, kas šiandien kainuoja pigiai, rytoj gali pabrangti.
Racionalumas. Dideli namai yra pilni erdvių, kurios neretame namų ūkyje ilgainiui tampa mažai išnaudojamos – garaže ne laikomi automobiliai, o daiktai, palėpės kaupia voratinklius, senus elektrinius prietaisus ir žurnalus, o rūsys, pradžioje numatytas uogienių ir žoliapjovės laikymui, taip ir stovi tuščias. Taip pat kartais gerai nepagalvojus įsirengiami kambariai, kurie vėliau praktikoje netenka savo prasmės, kaip darbo kambarys, valgomasis, erdvus prieškambaris, sandėliukas neįtikėtinoje vietoje ir panašiai.
Mažiau tvarkymo ir priežiūros. Jei turite pinigų, nuoširdžiai sveikiname – galite jei ne samdyti namų tvarkytoją, tai bent apie tai pagalvoti. Tačiau lietuviai dažnai nenori leisti pinigų bereikalingiems dalykams, ir tuos, kuriuos gali pasidaryti patys, patys ir daro. Tad didelių namų tvarkymas gali tapti vargu, jei reikia skirti gerą pusdienį viską išsiurbti išplauti ir išvalyti.
Kadangi namo dydis paprastai būna daugiau mažiau proporcingas sklypo dydžiui, mažesniame name taip pat reikia atlikti mažiau sklypo darbų. Kita vertus, jei sklypas ir didelis, galima statytis mažesnį namą, o likusį plotą užsėti žole ir padaryti porą takelių ir pavėsinę – taip turėsite daugiau erdvės lauke. Vienintelis darbas, kurį reikės atlikti, tai nupjauti žolę. Iš pinigų, kuriuos sutaupėte nesirinkdami didelio namo galėsite nusipirkti gerą vejapjovę ar net vejapjovę-robotą, kuris visą darbą atliks už jus.
80 m2. Jei nusprendėte gyventi visiškai paprastai ir pasirinkote statytis dar mažesnį namą iki 80 kvadratinių metrų, jame slypi dar vienas privalumas. Toks namas yra priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, jam reikalingas supaprastintas leidimas. Taip išvengiate ne tik papildomų laiko sąnaudų, tačiau ir išlaidų.
