Pirmąjį įspūdį sukuria išorė: žmogaus – išvaizda, būsto – fasadas. Tačiau į namą, skirtingai nei į žmogų, kurį dažniausiai vertiname pagal protą, žvelgiame pagal jo visumą: interjerą ir eksterjerą. Būtent todėl statant ir įrengiant būstą dėmesio jo išorės ir vidaus apdailai reikia skirti vienodai. Vienas iš būdų tai padaryti – apdailai pasirinkti plytas, tinkamas bet kokiam stiliui – klasikiniam, moderniam ar eklektiškam.
Dėl šiuolaikinių technologinių sprendimų apdailos plytos gali būti labai plačiai pritaikomos, o jų priežiūra – itin paprasta.
Apdailos plytos skirtos fasado apdailai (eksterjerui) ir vidaus apdailai (interjerui), tačiau kai kurias iš jų galima naudoti ir ten, ir ten. Fasadinės apdailos plytos namui suteikia ne tik solidų vaizdą, bet ir papildomo tvirtumo. Apdailinių plytų fasadas padidina namo vertę, tai – tarsi šarvas, kuris papildomai apsaugo nuo vėjo, drėgmės ir kitų neigiamų orų sąlygų, pagerina garso ir šilumos izoliaciją. Apdailos plytas naudojant interjere, galima įgyvendinti netradicinius sprendimus, kurie atrodo originaliai ir kartu suteikia jaukumo. O tokių plytų pasirinkimas priklauso tik nuo skonio, poreikių ir kišenės pilnumo.
Keraminės plytos
Net ir dabar, kai rinkoje siūloma galybė įvairiausių statybinių medžiagų, šios plytos neužleidžia lyderio vietos. Ypač mūsų klimato sąlygomis keraminės plytos laikomos idealia fasadų apdailos medžiaga, nes puikiai atlaiko didelius temperatūrų pokyčius. Tokia fasadų apdaila prisideda ir prie visos konstrukcijos ilgaamžiškumo: yra stipri, atspari atmosferos poveikiui, ne tik puošniai atrodo, bet žiemą padeda išlaikyti šilumą patalpų viduje, yra patvaresnė už fasadinį tinką, lengviau prižiūrima.
Apdailinės keraminės plytos įprastai būna vienspalvės, su dviem lygiais paviršiais. Dažniausiai jų viduje suformuojamos kiaurymės, kuriose, sumūrijus išorinį sienos sluoksnį, oras užkonservuojamas, todėl taip apdailinta siena yra šiltesnė. Tiek vidaus, tiek išorės apdailai naudojamos ir faktūrinės arba figūrinės plytos, o štai židinių pakurai − šamotinės, pagamintos iš ugniai atsparaus molio ir išlaikančios aukštesnę nei tūkstančio laipsnių temperatūrą. Beje, šamotines plytas galima atskirti pagal šviesią gelsvą spalvą ir grūdėtą struktūrą. Keraminių plytų spalva labai priklauso nuo molio sudėties: dauguma jo rūšių po išdegimo įgauna klasikinę raudoną spalvą.
Pagal kiaurymių plytoje skaičių jos skirstomos į skylėtąsias ir pilnavidures. Kuo tuštumų daugiau (jų gali būti net daugiau nei 50 proc. plytos tūrio), tuo plyta šiltesnė. Naudojant skylėtąsias plytas, sieną galima mūryti šiek tiek plonesnę – šilumos izoliacija nuo to tikrai nenukentės. Skylėtosios plytos masė mažesnė, todėl tokia pat ir apkrova pamatui. Tačiau yra tam tikrų niuansų, kuriuos būtina žinoti mūrijant tokias plytas: į jų kiaurymes gali patekti skiedinio – tuomet siena taps šaltesnė. Kad šito pavyktų išvengti, specialistai pataria rinktis plytas, kurių kiaurymės mažesnio skersmens, o surišimui naudoti klampesnį skiedinį. Pilnavidures plytas rekomenduojama naudoti tokiose vietose, kurios patiria atmosferos poveikį: apmūrijant kamino dalį virš stogo, tvorų stulpams, laisvai statomoms konstrukcijoms.
Silikatinės plytos
Šios fasadinės plytos gaminamos iš negesintų kalkių ir kvarcinio smėlio arba susmulkinto smiltainio, sumaišytų su vandeniu. Masė nėra išdegama krosnyje kaip keraminių plytų, suformuota ji kietinama sočiųjų garų aplinkoje specialiame autoklave 200–220 laipsnių temperatūroje ir vykstančios cheminės reakcijos metu pavirsta kieta medžiaga. Silikatinės plytos būna įvairių spalvų, o paviršius gali būti lygus arba faktūriškas. Apdailai dažniausiai naudojamos skeltos ir tašytos plytos, tačiau toks paviršius įgeria kur kas daugiau vandens negu lygus, todėl tašytas ir skaldytas apdailines plytas, kad į jas nesiskverbtų drėgmė ir purvas, būtina padengti specialiais impregnantais arba dažais.
Tiesa, UAB “Apdailos namai” direktorius Ramūnas Jurgelevičius atkreipia dėmesį, kad silikatinės plytos jau traukiasi į antrą planą. „Anksčiau, kai nebuvo galima gauti klinkerio ar kitų apdailos medžiagų, dauguma pirkėjų rinkdavosi gražesnes skelto paviršiaus silikatines apdailines plytas. Šiandien tikrai taip nebėra“, – sako pašnekovas.
Klinkerio plytos
Fasado dailinimas klinkerio plytomis – laiko patikrinta apdaila. Niekas taip neapsaugo pastato fasado nuo atmosferos poveikio, korozijos, ugnies, šalčio kaip klinkerio fasado apdaila. Ji pailgina ir pastato konstrukcijų eksploatavimo laiką.
Klinkerio plytos – iš itin aukštoje temperatūroje degto molio pagamintas natūralus produktas. Plytų spalva priklauso nuo gamyboje naudoto molio mineralinės, cheminės sudėties ir išdegimo temperatūros: raudoną spalvą lemia didelis geležies, o baltą ir gelsvą – kalkių kiekis molyje. Aukštesnė degimo temperatūra tamsina plytas – esant 1 300 laipsnių, gaunama tamsiai ruda, tamsiai pilka spalvos. Taip išgautos spalvos nenublunka.
Klinkerio plytos pastato konstrukciją apsaugo nuo lietaus ir drėgmės, užtikrina natūralią oro ir drėgmės cirkuliaciją. Jų sudėtyje nėra kenksmingų sudedamųjų medžiagų, joms nereikia specialios priežiūros, savo pirminės išvaizdos jos nepraranda neribotą laiką, jų nereikia perdažyti ar rekonstruoti. Be to, ši fasado apdaila yra ir puiki garso izoliacija (sulaiko iki 70 dB garsą).
Kita vertus, fasado apdaila klinkerio plytomis turi vieną didelį trūkumą – jų gana didelė kaina. Ji priklauso nuo plytų rūšies ir spalvos, tad kartais gali būti net kelis kartus didesnė nei, pavyzdžiui, dekoratyvinio tinko kaina. R. Jurgelevičius prognozuoja, kad ateityje klinkeriui dėl vietos po saule teks gerokai pasivaržyti su akmens masės apdailos plytelėmis. „Akmens masės plytelės, imituojančios plytą, nėra pats pigiausias variantas rinkoje, bet jau gali konkuruoti su klinkerinėmis. Galbūt, kai jų pasiūla padidės, žmonės dažniau rinksis jas fasadui“, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad interjero ir eksterjero plytos bei plytelės jau tiek ištobulintos, kad pirkėjas nebeatskiria jų nuo tikro akmens ar plytos.
Sendintos plytos
Tai tvirtos ir kietos plytos, individualios paviršiaus struktūros bei spalvos, nepakartojamos išvaizdos. Pilnavidurės plytos lengvai mūrijamos, jos pagerina garso izoliaciją, pasižymi puikiomis techninėmis savybėmis. Rankomis suformuotos plytos vilioja didelę spalvų gama: gelsvos, geltonai bronzinės, bronzos spalvos, margos, raudonos, rausvai rudos, rudo… Jos išdegamos 1 060–1 100 °C temperatūroje. Sendintų plytų pagrindas – kokybiškas gerai išdegtas molis, kuris ypatingas tuo, kad jame lieka daug porų, o jose liekantis oras pagerina pastato šiluminę izoliaciją. Be to, plytų poros užtikrina atsparumą šalčiui, nes plytoje esanti drėgmė visada turės pakankamai vietos plėstis. Ne mažiau svarbus ir plytos įmirkio rodiklis – 11–13 proc. laikoma labai gera technine savybe.
Standartiniai sendintos rankinio formavimo plytos matmenys: 210 x 100 x 65 mm (WDF); plytos gali būti ir ilgesnės (240 mm), platesnės (115 mm), aukštesnės (71 mm). Iš sendintos plytos gali būti atpjauta plytelė (22 mm storio), kuri klijuojama ant termoizoliacinės medžiagos sluoksniu apšiltinto namo. Tačiau tokios plytos labai įgeria vandenį, todėl jų paviršių reikia stipriai impregnuoti, o tai – nemažos išlaidos.
Natūralaus akmens plytos
Šios apdailos plytelės naudojamos tiek lauko fasado, tiek vidaus apdailai. Jos gaminamos iš travertino, marmuro, skalūno, kalkamenio, granito.
Lietuvoje populiariausios skalūno plytelės, kurių faktūra netolygi, sluoksniuota, dominuoja žemės spalvos: juoda, pilka, žalsva, rausva. Atsižvelgiant į skalūnų rūšį, skiriasi jo gaminių panaudojimo interjere ar pastatų išorėje galimybės (plytelėms ar stogų bei fasadų dangai). Kuo skalūne mažiau geležies, kalcito priemaišų, tuo jis atsparesnis drėgmei ir žemai temperatūrai. Skalūno plytelės naudojamos grindų (jos neslidžios) ir sienų apdailai, yra reljefiškos. Šios medžiagos plytelės „kvėpuoja“, išlaiko komfortišką aplinkos temperatūrą. Skalūnas – lengva, atspari drėgmei bei atšiauriam klimatui uoliena, kuri ypač tinkama stogų bei įvairyra reljefiškosios paskirties pastatų dangai. Skalūno plytelės bei stogų ir fasadų danga vertinami kaip vieni tvirčiausių bei ilgaamžiškiausių natūralaus akmens gaminių.
Dar vienas labai mėgstamas – tiek dėl kainos, tiek dėl savo savybių – natūralus akmuo – travertinas. Šis klasikinis „laukinės išvaizdos“ akmuo iš kitų išsiskiria paviršiuje esančiomis natūraliomis ertmėmis, kurios jį apdorojant užpildomos specialiu glaistu arba paliekamos natūralios. Plytelių kraštai lygiai nupjaunami ir gali būti poliruojami arba paliekami neapdoroti, taip pat gali būti specialiai nuskelti, nufrezuoti, suapvalinti. Travertino akmens plytelės dažniausiai pjaustomos horizontaliai – taip išryškinami sūkuriniai raštai. Jei plytelės pjaunamos vertikaliai, gaunami ryškesni linijiniai raštai. Travertino plyteles renkamasi dėl jų švelnumo, jaukumo – jas malonu liesti.
Natūralaus akmens plytos – ekologiška aukštos klasės apdailos medžiaga, interjerui suteikianti prabangos, tačiau jos, palyginti su kitais šio tipo produktais, yra gana brangios. Tad tokią apdailą renkasi vertinantys kokybę, natūralumą, patvarumą bei ilgaamžiškumą. Tačiau apdaila iš natūralaus akmens turi ir trūkumų. Būdama porėta, ji greitai įgeria nešvarumus, pavyzdžiui, riebalus. Taip pat lengvai įgeria drėgmę, keičia spalvą, todėl jai būtina speciali priežiūra, impregnavimas. Galima apsigauti susigundžius ne itin kokybišku, bet žymiai pigesniu kinišku akmeniu, kuris šiuo metu užplūdo Lietuvą.
Akmens masės plytelės
Šios plytelės tinka ir vidaus, ir išorės apdailai. Išradingai derinant jas su kitomis medžiagomis, galima sukurti ypač originalų interjerą, nes itin didelė spalvų gama leidžia atrasti tinkamiausią atspalvį. Akmens masės plytelėms gaminti naudojama skalda, baltas cementas, smėlis ir pigmentai, labai geromis savybėmis pasižymintis betono mišinys. Akmens masės plytelės lengvos, todėl nesukelia didelių gabenimo sunkumų arba jas klijuojant.
Neretai tokios plytelės pasirenkamos židinio apdailai, nors dėl itin mažo įmirkio puikiausiai tinka naudoti ir lauke. Dekoruojant fasadą akmens masės plytelėmis, vienu šūviu galima nušauti kelis zuikius: tokia medžiaga yra pigesnė, nors plika akimi atskirti nuo natūralaus akmens yra labai sunku, lengviau gabenama, o ir darbui su ja (plytelėms klijuoti ir siūlėms glaistyti) nereikia specialių žinių.
„Plytelės iš akmens masės, mano nuomone, vienas geriausių pasirinkimų, nes jos atsparios purvui, šalčiui, terminiam šokui, spalvos pokyčiams. O ir pasiūla jų labai didelė: yra imituojančių blokelius, betoną, sendintas plytas, medį…“ – sako R. Jurgelevičius.
