Statinio projektas – viena iš svarbiausių statybų proceso dalių, kurioje, atsižvelgiant į normatyvinius teisės aktus, pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai. Būtent pagal šiuos sprendinius yra įteisinama, t.y. gaunamas statybą leidžiantis dokumentas ir vykdoma statyba.
Akivaizdu, kad statybos įteisinti nei juo labiau vykdyti be statinio projekto negalima. Žinoma, ir čia gali būti išimčių, tad pasiaiškinkime, ar visada reikalingas statinio projektas, nuo ko priklauso jo sudėtingumas, koks jo ryšys su statybą leidžiančiu dokumentu.
Statybą leidžiantis dokumentas (ar tai būtų statybos leidimas, ar rašytinis pritarimas) išduodamas tik parengus ir suderinus atitinkamą statinio projektą. Taigi, statinio projektas yra neišvengiamas norint gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statinio projekto sudėtingumas priklauso nuo statinio kategorijos ir nuo statybos rūšies. Statiniai pagal kategorijas skirstomi į ypatingus, neypatingus ir nesudėtingus, pastarieji dar priskiriamai I arba II grupei.
Išskiriamos šios statybos rūšys – nauja statyba, rekonstravimas, kapitalinis ir paprastasis statinio remontas, statinio griovimas. Kuo statinio kategorija aukštesnė, o statybos rūšis sudėtingesnė, tuo ir rengiamas statinio projektas bus sudėtingesnis, ir atvirkščiai – paprastesnei statybai projekto sudėtis bus mažesnė, o pats projektas – paprastesnis.
Kalbant apie statybos rūšis, dažnam turbūt yra aiški sąvoka „nauja statyba“, tačiau kas yra rekonstrukcija ir kuo ji skiriasi nuo kapitalinio remonto – jau šiek tiek painiau. Rekonstrukcija, remiantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, vadinamas statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymas, kuomet keičiami statinio išoriniai matmenys, o kapitalinis remonto tikslas – perstatyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorinių matmenų. Šiuos niuansus svarbu žinoti, pasirenkant tinkamą statybos rūšį atliekamiems statybos darbams.
Projektas gali būti vykdomas vienu arba keliais etapais. Techninis projektas – tai pirmasis ir pagrindinis projekto rengimo etapas, o darbo projektas – tai antrasis etapas, pratęsiantis techninį projektą, jame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal jį atliekami statybos darbai. Projektas, sujungiantis techninį ir darbo projektus, vadinamas techniniu darbo projektu. Supaprastintas projektas taip pat yra jungtinis projektas. Vadovaujantis šiais dokumentais, pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai. Projekto etapų rengimą nustato STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ II skirsnis. Statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto projektas rengiamas dviem etapais – techninis projektas ir darbo projektas – taikant viešųjų pirkimų įstatymą, kai rangovas parenkamas pagal techninį projektą, arba statytojui pageidaujant. Visais kitais atvejais projektai rengiami vienu etapu – t. y. statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto techninis darbo projektas, supaprastintas projektas, tipinis statinio techninis darbo projektas, pastato atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas, vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus nesudėtingus) techninis darbo projektas.
Statinio projektą sudaro atskiros dalys, kuriose pateikiami tam tikros techninės srities – architektūros, konstrukcijų, susisiekimo, elektrotechnikos ir kt. – projektiniai sprendiniai. Kiekvienu atveju projekto dalių sudėtis yra nustatoma atskirai, atsižvelgiant į projektuojamo statinio specifiką, tam, kad projekto apimtis ir detalumas būtų pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statybos kainai nustatyti bei statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Ruošiant projektą būtina pasirūpinti ir tam tikrais projekto rengimo dokumentais: projektiniais pasiūlymais, technine užduotimi ir pan. Išsami statinio projekto sudėtis yra pateikta statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas“.
Dažnai kyla klausimų, ar reikalingas statybos leidimas ir statinio projektas nesudėtingiems iki 80 kv. m. ploto pastatams. Pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas, nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Pastarasis teigia, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, kuris būtent ir rengiamas nesudėtingiems statiniams, privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje arba statant II grupės nesudėtingą statinį mieste, saugomoje teritorijoje ar kultūros paveldo objekto teritorijoje. Visais kitais atvejais, statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, o projektas yra rekomendacinio pobūdžio ir rengiamas nebent paties statytojo pageidavimu. Paminėtinas dar vienas svarbus punktas, susijęs su nesudėtingo statinio statyba ir rekonstravimu. Vykdant pastaruosius statybos darbus neprivaloma parengti supaprastinto projekto – kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus, besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose, arba žemės sklypo savininko sutikimą, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame žemės sklype.
Rengiant statinio projektą reikia gerai išmanyti teisės aktus ir turėti atitinkamą architektūrinį ar inžinerinį išsilavinimą, o ypatingos kategorijos statiniams – dar ir kvalifikacijos atestatą, todėl projektus rengti dažniausiai patikima šių sričių specialistams. Tačiau, bent jau iš dalies suprasti, kas tai yra statybos projektas, o svarbiausia, kada ir kam jis reikalingas, turėtų kiekvienas žmogus, besiruošiantis statyboms.