Būtinybė apsaugoti turtą svarbi visais laikais. Anksčiau savo nuosavybę tverdavome spynomis, tvoromis, antspauduodavome. Dabar vis dažniau turto apsauga patikima elektronikai. Mechanines spynas daug kur pakeitė nuotoliniu pulteliu, magnetine kortele, išmaniaisiais prietaisais ar biometrinių technologijų įrenginiais valdomos elektroninės. Vietoj spiegiančių signalizacijų atsirado tyliai veikiančios ir kaimynų neerzinančios išmaniosios sistemos, kurios ne tik įspėja apie galimus įsilaužimus, vandentiekio avarijas arba gaisrą, bet ir atbaido vagis. Net gyvus sarginius šunis jau keičia sistemos, imituojančios jų lojimą ar urzgimą.
Sujungia su davikliais
Bendrovės „Jung Vilnius“, tiekiančios pačias įvairiausias elektronikos dalis nuo elektros jungiklių iki išmaniojo namo valdymo sistemų, vadovas Raimundas Skurdenis teigia, kad, signalizaciją sujungus su pastate įdiegtomis išmaniosiomis technologijomis, galima gauti puikių rezultatų.
„Signalizacijos ir išmaniųjų technologijų veikimas kartu gali būti labai įvairus. Pirmiausia techninis, kai sistemos nėra visiškai sujungtos, bet sąveikauja tarpusavyje. Tada apsaugos sistema gali papildomai naudoti išmaniojo namo daviklius. Tai reiškia, kad tie patys judesio davikliai, kurie šiaip reguliuoja apšvietimą, gali veikti ir kaip signalizacijos davikliai. Arba per specialius prietaisus prie signalizacijos gali būti prijungti temperatūros davikliai. Jeigu temperatūra nenormaliai pakilo arba, atvirkščiai, nukrito, vadinasi, kažkas pastate įvyko: kilo gaisras, buvo išdaužtas ar tiesiog paliktas atviras langas, tad apie tai bus informuota apsaugos sistema“, – aiškina R. Skurdenis.
Išmaniosiomis technologijomis įmanoma netgi imituoti gyvenimą name, kol šeimininkai išvykę: įjungti ar išjungti šviesas, užtraukti žaliuzes ir pan. Ir daryti tai ne chaotiškai, bet visiškai atkartojant prieš tai buvusios savaitės scenarijų, kai tą patį darė viduje buvę žmonės.
Muzikinė sistema gali imituoti, kad namie yra piktas šuo, kurio tipenimas, urzgimas ar net lojimas girdimas vos prisiartinus prie durų. Toks efektas išgaunamas apšvietimui skirtus judesio daviklius sujungus su išmaniąja garso sistema, kuri šiaip skirta muzikai paleisti. Ta pati garso sistema šeimininkams gali balsu pranešti ir apie kurio nors daviklio ar sistemos netikėtą suveikimą ir nurodyti, kurioje patalpoje tai įvyko, arba prireikus tapti sirena.
Žmogus vis dar svarbus
Tokios apsaugos sistemos puikiai praverčia ir biuruose. Tačiau, anot pašnekovo, svarbu nepamiršti ir žmogiškojo faktoriaus. Esą mechanika, galinti reaguoti, kalbėti ar gąsdinti vagis, tėra papildoma apsauga. Bet, be gerai veikiančios apsaugos sistemos ir į jas tinkamai gebančių sureaguoti žmonių, visiškos apsaugos užtikrinti nepavyks.
„Žmogiškasis faktorius yra lemiamas, nes žmogus ir programuoja visas tas sistemas, o technologijos, jeigu jos teisingai paruoštos, padeda apsaugą geriau užtikrinti. Jeigu sistema sukurta atmestinai, ji tiesiog garsiai rėkia ir pan., žmogus jai jaus tam tikrą vidinį pasipriešinimą arba jos nesupras ir todėl tinkamai nesureaguos“, – tikina R. Skurdenis.
Geras to pavyzdys yra priešgaisrinių saugos sistemų suveikimas biuruose. Neretai kaukiant sirenoms žmonės lieka ir toliau sėdėti savo darbo vietose, užuot skubėję avarinio išėjimo link. Pasak eksperto, kitaip būtų, jeigu į įspėjimą pradėtų reaguoti visas pastatas: nusileistų žaliuzės, užgestų pagrindinė šviesa ir apsišviestų tik takeliai, kuriais reikia išeiti iš pastato. Tai žmones skatintų evakuotis, judant tinkama linkme.
Sukuriama saugumo iliuzija
Neatsižvelgiant į visas išmaniąsias technologijas, kol kas užtikrinti visiškos turto apsaugos nepavyksta. Todėl pasaulyje be paliovos tobulinamos inžinerinės saugos sistemos, o studijų programos, suteikiančios žinių, kaip jas kurti, administruoti ir valdyti, universitetuose sulaukia milžiniško populiarumo.
Tikimasi, kad ne mažiau populiaru to mokytis bus ir Lietuvoje. Jau nuo 2016 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete atsiras nauja bendros inžinerijos studijų programa – saugos sistemų inžinerija. Ją paruošė VGTU dėstantis prof. dr. Stanislavas Dadelo.
Neretai saugos inžineriniai sprendimai suprantami ir taikomi tik kaip sistemos, padedančios išvengti klaidų. Bet to nepakanka, nes svarbu įvertinti ir tyčinius žmogaus veiksmus. Todėl saugos inžinerija, kaip disciplina, sujungia daugybę sričių: nuo kriptografijos ir kompiuterinės saugos, architektūros ir statybos elementų iki taikomosios psichologijos, vadybos, audito metodų ir teisės. Jos tikslas – kurti kompleksines sistemas, kurios, įvykus tyčiniam pasikėsinimui, personalo klaidingiems veiksmams ir (ar) stichinėms nelaimėms arba avarijoms, turėtų užtikrinti saugomo objekto stabilumą.
„Dažnai kuriamos ir eksploatuojamos saugos sistemos yra nepakankamos, nes nukreiptos, kad užkirstų kelią tik vienai ar keletui rūšių pavojų. Taip galima sukurti saugumo iliuziją, bet, iškilus kitokio pobūdžio pavojui, tokios sistemos negalės apsaugoti žmogaus, turto ir aplinkos“, – aiškina profesorius.
Reikia kompleksinių sprendimų
Prof. dr. S. Dadelo pasakoja, kad, neatsižvelgiant į didžiulę pažangą, moderniosios saugos sistemos vis dar nėra pakankamai geros. Jos dažnai genda ir gali būti greitai sulaužomos. Neretai kartojasi ir tos pačios sisteminės klaidos. Tai liudija ir nereti žiniasklaidos pranešimai apie įvairius saugos sistemų, ypač susijusių su internetine erdve, pažeidimus.
„Realijos yra tokios, kad, kol nors vienas mūsų naudojamas prietaisas yra prijungtas prie interneto tinklo, mes susiduriame su potencialiomis grėsmėmis. Taigi, naudodami tik vienos rūšies apsaugos sistemą, nebūsime apsaugoti“, – tvirtina profesorius.
Pašnekovo teigimu, apsaugai reikia kompleksinių sprendimų. Tik taip galima užtikrinti skirtingus saugos aspektus, tokius kaip fizinė sauga, kurios tikslas – atgrasyti potencialus pasikėsintojus architektūrinėmis, statybinėmis, elektroninėmis ir organizacinėmis priemonėmis; informacinė apsauga, kuria siekiama apsaugoti duomenis nuo neteisėtos prieigos, naudojimo, atskleidimo, sunaikinimo, pakeitimo, veiklos sutrikdymo ir pan.; techninė sauga ir darbo priežiūra, kurios siekis – administruoti technologinius procesus, įrenginius ir darbo sąlygas, ir ekonominė sauga, t. y. komercinės paslapties saugojimas, verslo analizė, vertinimas ir prognozė.
