Nauji namai! Malonios įsirengimo smulkmenos, gėrėjimasis nauju vaizdu pro langus ir, žinoma, būrys draugų įkurtuvių šventėje. Tačiau ar kada nors girdėjote viešai kalbant apie neigiamus naujo būsto įsigijimo padarinius? Greičiausiai – ne. Todėl tekstas portale www.businessinsider.com, pavadintas „Kodėl aš daugiau niekada nepirksiu namo“, patraukė mūsų dėmesį.
Negalime teigti, jog visais atžvilgiais sutinkame su autoriaus nuomone (panašu, kad būsto paskola jam buvo gerokai įgrisusi), tačiau kai kurie jo teiginiai priverčia susimąstyti – gyvename vis aktyviau judančiame, keliaujančiame, mobiliame pasaulyje… ir vis dar taip pat brangiai vertiname nekilnojamąjį turtą?
Investuotojas, finansinių bei sėkmės knygų autorius, verslininkas Jamesas Altucheris rašo: „Pastaruoju metu daug draugų man pareiškia: „Perku namą!“ arba „Ką pasakytum, jei atskleisčiau, kad ruošiuosi pirkti namą?“. Na, antrieji bent jau pasiruošę išklausyti mano patarimo. O tai, ką išdėsčiau šiame straipsnyje, įtraukiau ir į straipsnį apie tai, kokius finansinius patarimus reikia perduoti savo vaikams“.
Autorius išvardija 14 nuosavo būsto minusų.
Santaupos – dingę
Nes ką tik pasirašėte didelę riebią sutartį su keliais į gražią eilę išsirikiavusiais skaičiais. „Juk čia investicija!“ –paprieštarausite. Istoriniai faktai rodo, kad vis tik šį žingsnį sunkiai galima pavadinti investicija. Namų kainos, įvertinus laikotarpį nuo 1890-ųjų iki 2004-ųjų, krito po 0,4 proc. metinės grąžos. Kai pasirašote pirkimo-pardavimo sutartį, tiesiog nusiteikite, jog tų pinigų daugiau niekada nepamatysite.
Jamesas Altucheris rašo, jog, jei perkate namą už 400 tūkst $, su maždaug 100 tūkst. $ atsisveikinate. „Galite parašyti ir kieme įsmeigti lentelę: „Ilsėkitės ramybėje, mano sunkiai uždirbti 100 tūkst. dolerių“, – ironizuoja jis.
„Nematomos“ išlaidos
Notarai ir banko sutarties mokesčiai, paskolos įmokų draudimas (jei būstą perkate už paskolą) ir išlaidos vykstant apžiūrėti vietos, būsto draudimas… Lengviau bus tiesiog pridėti prie namo kainos 2-3 procentus ir žinosite realesnį išlaidų dydį.
Išlaikymas
Jei įsigijote pirmąjį savo būstą, greičiausiai neatsiginate įkurtuvininkų. Tačiau yra ir tamsioji pusė – jums teks taisyti būste esančius daiktus. Kokius tris kartus iki jie suluš ar suges nepataisomai.
Nuomojamame bute ar būste kam nors nulūžus kviečiame šeimininką ir daugiau nesukame dėl to galvos. Kitu atveju – perkame naują daiktą ir jo kainą išminusuojame iš savo būsto nuomos. Nuosavame būste teks viską taisyti patiems ir už savo lėšas.
Mokesčiai
JAV egzistuoja įsitikinimas, jog galima iš būsto mokesčių išskaičiuoti palūkanas, mokamas už paskolą. Jamesas Altucheris teigia, jog tai – mitas ir bet kokiu atveju mokesčiai sumažėja labai nežymiai. O juos vis tiek reikia mokėti.
Spąstai
Nekilnojamojo turto nuosavybė JAV yra svajonė ir siekis, beje, ir Lietuvoje vargiai sutiksite tautietį, kuris nenorėtų turėti nuosavo nekilnojamojo turto.
Pažvelkime į tai iš kitos pusės: stambios verslo korporacijos nenori, jog jų darbuotojai būtų pernelyg mobilūs, lengvai priimtų kitos valstijos, kitos šalies bendrovės darbo pasiūlymą. Todėl jos skatina darbuotojus įsigyti nuosavus būstus, namus.
Jūsų atlyginimas yra jūsų gebamo atlikti darbo paklausos ir pasiūlos rezultatas. Jei nesiruošiate niekur kraustytis, sumažinate potencialių sau tinkamų darbo pasiūlymų skaičių.
Beje, į darbo rinką vis veržiasi nauji jauni darbuotojai.
Bjaurastis
Jamesas Altucheris savo nuomonę nuspalvina epitetais. Jis rašo, jog investicija į namą yra „viena bjauriausių“. Kodėl?!
Pirmiausia, nelikvidumas – namo tikrai „neišsigryninsite“ per 5 minutes.
Namas arba butas yra stambus svertas viso jūsų turto „krepšyje“ – dažniausiai turite skolintis pinigų jam pasistatyti ar įsigyti.
Jokios diversifikacijos – kai visas lėšas turite skirti būsto paskolai dengti, jo išlaikymui, neinvestuojate arba mažai investuojate į kitas priemones, o pagal vieną garsiausių „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį“ investavimo taisyklių, turėtumėte išskaidyti savo investicijų riziką.
Spąstai Nr. 2
Žmonės sako, jog jiems patinka jaustis „įleidus šaknis“ tam tikroje vietoje. Tačiau Jamesas Altucheris kelia pavydą pasakodamas apie savo patirtį: nuo 2009-ųjų jis ilgą laiką gyveno bute, pro kurio langus buvo matyti Niujorko akcijų biržos pastatas.
Tuomet trumpam persikėlė į viešbutį, o vėliau su kolega nusprendė persikelti kiek šiauriau – dabar gali mėgautis Hadsono upės vaizdu ir rytiniais pasivaikščiojimais upės pakrantėmis. Išsikėlimas viso labo užtruko dvi savaites – sugalvojai kur ir kraustaisi. Be jokių nervų ar skubos.
Sienos
Žmonės, kurie nuomojasi būstus, negali daryti, ką įsigeidę, su gyvenamojo būsto sienomis. Retai galite išsitapetuoti jas jums mėgstamais tapetais, kartais net neleidžiama ant jų kabinti paveikslų, ką jau kalbėti apie sienos išgriovimą.
Vis tik jei ieškote būsto nuomai ir jums nepatinka tik viena būsto siena, pasiteiraukite šeimininko – o gal ją bus leista nugriauti iš savo lėšų finansuojant visus darbus? Kita vertus, straipsnio autorius lengvai ironizuoja, jog greičiausiai turime kokį nors protėvių instinktą naujoje vietoje būtinai pasižymėti nugriaunant sieną arba ją perdažant kita spalva.
Nuoma
Kai kurie žmonės teigia, jog nuoma kainuoja praktiškai tiek pat, kiek kainuotų paskolos mokėjimas kartu su palūkanomis. Tad ar apsimoka ją kas mėnesį mokėti ir vis tiek neturėti nieko?
Jamesas Altucheris šiuo atveju lakoniškas: „Kartais tokie skaičiavimai yra tiesa. Bet dažniausiai – ne.“
Psichologija
Pamėginkite įsigilinti į savo gyvenimo tikslus. Ar manote, jog jų nepasieksite, jei neturėsite namo? Ar nuosavas namas, būstas Jums yra santuokos, šeimos, „įsikūrimo“, „susitupėjimo“ dalis?
Galbūt – tikro pripažinimo suaugusiųjų pasaulyje ženklas. Nes taip jus mokė tėvai, ar ne?
„Patyrinėkite priežastis, kodėl vis tik norite turėti namą ar butą, ir įsitikinkite, ar tas noras ateina iš tinkamo taško jūsų širdyje“, – rašo businessinsider.com straipsnio autorius.
Tikrai norite praleisti TIEK laiko atidirbinėdami pinigus už namą? Tikrai? Esate tikri, jog tai yra tinkamas laiko praleidimo būdas, kuriant sau lamingą ir turiningą gyvenimą?
Pasirinkimo galimybė
Kai nuomojatės būstą, visuomet turite galimybę išsikraustyti. Gyventi bet kuriame pasaulio kampelyje bet kada – vos tik panorėjus. Turite galimybę patirti spontanišką nuotykį, net jei per visą gyvenimą taip ja ir nepasinaudosite.
Stresas
„Man (ir visiems, kuriuos pažįstu) buvimas namo savininku yra tiesiogiai susijęs su stresu“, – rašo šio straipsnio autorius.
Jis prisimena, ką jo tėvams teko išgyventi sunkiausiais momentais stengiantis išsaugoti šeimos namą. Prisiminkite savo ir aplinkinių išgyvenimus, sprogus nekilnojamojo turto burbului. 2008-aisiais dėl šios priežasties būta net savižudybių.
„Bent jau aš dėl būsto nenoriu patirti tiek streso“, – sako Jamesas Altucheris.
„Cash is king“ („Grynieji valdo, – angl.“)
Autorius rašo, jog jam patinka turėti stirtą grynųjų, padėtų banke.
„Nemėgstu būti supančiotas nelikvidžios investicijos, – drebia jis. – Todėl norėčiau pripildyti vonią savo paskolos įmokų čekiais ir juose išsimaudyti (nujaučiu, kad vėliau šiandien taip ir padarysiu).“
Strapsnio pabaigoje jis pripažįsta, jog šiuo metu būstų kainos yra nukritę pakankamai žemai ir, nepaisant visų išsakytų minusų, namo įsigijimas būtų gera investicija. Tačiau jūs lygiai taip pat galite įsigyti daug įvairių ir likvidžių nekilnojamojo turto fondų akcijų nelipdami į paskolas (jei iš tiesų jūsų tikslas yra tiesiog investuoti).
„Aš daugiau niekada gyvenime nepirksiu namo“, – pateikia išvadą verslininkas.
Lietuvos nekilnojamojo turto brokerio komentaras
Bendrovės „Remax“ nekilnojamojo turto brokeris Kęstutis Bružas nustebino pritardamas kai kurioms amerikiečių autoriaus įžvalgoms. Tačiau, jo nuomone, vertinant namą, labai daug lemia sklypo vieta. „Jei autorius kalba apie namą, sakyčiau, jog iš dalies jo teiginiai yra tiesa. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į namo vietą: jei žemė yra labai pageidaujamoje, geroje vietoje, namą galima laikyti investicija. Pasistatyti tokį pat namą Žvėryne ir Tarandėje kainuos tiek pat. Tačiau galutinės kainos skirtumą nulems žemės kaina. Taigi jei pasirinksite gerą vietą, joje pasistatysite namą, tai gali būti investicija ir didelė tikimybė, jog namas nenuvertės. Tačiau pritariu amerikiečių autoriaus aprašomoms išlaidoms: namą iš tiesų reikės prižiūrėti, remontuoti“, – sako K. Bružas.
Perkant namą paskolos lėšomis reikia atsakingai įvertinti savo finansines galimybes bei situaciją paskolų rinkoje. „Jei galima pigiai imti paskolą, ją imti apsimoka, tačiau ne 30-ies, o kokių 10–15 metų laikotarpiui. Tokiu atveju nepermokėsite palūkanų, išlaidos bus panašios, kaip įsigijus daiktą išsimokėtinai. Paėmus paskolą 30-čiai metų tai jau labiau primena nuomą iš banko – nes turtą įgysite tik po 30-ies metų“, – lygino K. Bružas.
Jis taip pat patarė imti kintamas palūkanas, nes jos atspindi rinkos kainą: esant geresnei situacijai mokėsite mažesnes palūkanas, blogesnei – didesnes. Užfiksavus palūkanas ilgam laikotarpiui rizikuojate permokėti. „Lietuviai iš tiesų labai vertina galimybę turėti savo žemės lopinėlį, – pridūrė K. Bružas. – Tačiau kuo turtas brangesnis, tuo bus sunkiau jį parduoti. Lietuvoje nėra daug žmonių, kurie galėtų leisti sau 300 tūkst. eurų vertės namą. Vilniuje tokių sandorių įvyksta gal 15 per metus, tai, laikykime, jog po vieną per mėnesį. Užtat vidutinis standartinio buto pardavimo terminas yra 2 mėnesiai. Taigi ta amerikiečio išsakyta kritika galiotų namui, pastatytam pagal individualius šeimininko poreikius ir prastoje vietoje“, – įvertino nekilnojamojo turto brokeris.
K. Bružo teigimu, lietuviai būstą keičia vidutiniškai kas 15 metų, vakarų Europoje šis terminas yra dvigubai trumpesnis – maždaug kas 7-erius metus. Tačiau pamažu krypstame link europietiškos statistikos ir būstą pradedame keisti dažniau. Uždavus klausimą apie mobilumą K. Bružas teigė, jog pats būstą nuomojasi ir mobilumo galimybė jam yra svarbi. Būstui kiek pabodus galima persikraustyti į kitą vietą.
„Vis tik pradėjęs dirbti nekilnojamojo turto brokeriu suvokiau, jog parduoti būstą yra lengva, jei teisingai nusipirkai. Na, žinoma, įtakos turi ir situacija rinkoje“, – išvadą pateikia bendrovės brokeris.