Pasaulyje yra daug ir įvairių aukštų, tvirtų bei išvaizdžių medžių, tačiau dažno lietuvio favoritas yra puikiai pažįstamas ąžuolas. Nuo pagonių laikų dar nedingusi baiminga pagarba šiam medžiui mūsų požiūrį veikia ir šiandien, pavyzdžiui, vardą Ąžuolas suteikus sūnui, tikimasi, kad jis augs tvirtas ir teisingas. Tiesa, šiandien į daug ką taip pat žiūrime paprasčiau ir racionaliau.
Bendrai apie ąžuolą
Ąžuolas visuomet buvo siejamas su jėga, stiprybe, sveikata. Pats medis taip pat atrodo didingai, išdidžiai. Lietuvoje auga dvi savaiminės rūšys – paprastasis ąžuolas (Quercus robur) ir bekotis ąžuolas (Quercus petraea) bei keletas introdukuotų rūšių.
Ąžuolo mediena tvirta, sunki, atspari drėgmei, puviniui ir įvairiems grybeliniams susirgimams.
Mediena gražios struktūros, spalva – ruda ar gelsvai ruda. Kuo senesnis medis, tuo gilesnė, sodresnė, rafinuotesnė bei turtingesnė medienos spalva.
Ąžuolai – ilgamečiai medžiai, 100 metų ir daugiau – normalus gyvavimo amžius. Aukštis – apie 30 m., diametras – 1,2 -1,8 m. Miške augančių ąžuolų kamienas būna net iki 15 m. aukščio nešakotas. Tankis: apie 700 kg/kub. m. Kietumas: 3,7-3,9 pagal Brinelį.
Aplinkos sąlygų įtaka ąžuolo medienai
Lyginant įvairią medieną, galima daryti išvadą – kuo prastesnėmis sąlygomis augo medis, tuo vertingesnė jo mediena. Štai todėl labiausiai vertinama iš atšiaurių kraštų gaunama ąžuolo mediena.
Ąžuolo, kuris augo smėlingame dirvožemyje, žievė bus stora, tamsi, o mediena – šviesios šiaudų spalvos. Mediena labai kieta, neelastinga. Jei ąžuolas išaugo netoli vandens, pavyzdžiui, ant upės, ežero kranto, pelkingoje vietoje, tokia mediena vadinama švinine, geležine. Tokie ąžuolai išsiskiria tiesiu kamienu ir tankia lapija. Žievė kieta, dėmėta, šviesiai pilka, su melsvu atspalviu. Mediena turi rožinį atspalvį, plačias rieves. Medienos elastingumas labai geras, tačiau džiovinant dažnai skyla. Neįprastai sunki mediena.
Taigi, pagrindiniai skirtumai tarp smėlingoje bei drėgnoje vietovėje augusių ąžuolų – kietumas, sunkumas ir elastingumas. Ąžuolai, augę tarpinėje aplinkoje – nei smėlingoje giraitėje, nei prie pelkėtų vietų, – yra vidutiniškai elastingi, žievė rudai pilka, dažnai drevėti, sausomis viršūnėmis.
Ąžuolo medienos panaudojimas
Vasarinė ąžuolo mediena plačiai naudojama statybose, o tai, jog ji labai atspari drėgmei, lemia ir platų naudojimą gaminiuose, kurie turės sąlytį su vandeniu. Tinka ir suvenyrų gamybai. Žieminė ąžuolo mediena naudojama dailidžių, baldžių darbe, taip pat iš jos gaminamas parketas.
Ąžuolinės malkos yra labai vertinamos dėl savo kaitrumo – jos priklauso pirmai kaitrumo grupei, kas reiškia, kad jos užima mažiau tūrio, tačiau atiduoda daugiau kaitros. Vis dėlto turint omenyje išskirtines tokios medienos savybes, nėra racionalu gerą ąžuolo medieną naudoti malkoms, nebent deginti likučius, likusius nuo kitų gaminių gamybos arba ne tokios geros kokybės medžius.
Ąžuolo medienos apdirbimas
Džiovinti ąžuolo medieną reikia natūraliai. Naudojant bet kokį proceso pagreitinimą, rizikuojate sugadinti medieną dėl atsiradusių įtrūkimų.
Geriausias ąžuolo medienos paruošimas dekoratyviniams gaminiams – visų pirma mirkymas (juodinimas) kelerius metus vandenyje. Ąžuolo mediena tampa tamsiai violetinė, šilko švelnumo. Kietumas tik padidėja, nors padidėja ir medienos trapumas.
Prieš apdirbdami ąžuolo medieną, prisiminkite, jog spiritinių lakų naudoti nevertėtų, be to lakas nepagelbės dėl didelio ąžuolo porėtumo. Vinims ar varžtams įsukti rekomenduojama pragręžti skyles, nes įkalti į kietą medieną, jos neįskeliant, tiesiog neįmanoma. Klijuotinės detalės iš ąžuolo medienos laikosi puikiai.
Ąžuolo medienai netinka aliejus – susidaro negražios dėmės. Dažyti taip pat nėra reikalo, nes mediena savaime yra gražios tekstūros, įvairių raštų bei spalvos. Geriausia gaminį padengti plonu greitai džiūstančio permatomo lako sluoksniu.
Statybos darbuose geriausia naudoti ąžuolo medieną didelėmis, plačiomis rievėmis. Ši mediena pasižymi dideliu atsparumu nusidėvėjimui, nudilimui. Baldams, suvenyrams, medinėms skulptūroms ir tekintiems dirbiniams labiau tiks lengvesnė ir kiek minkštesnė mediena siauromis metinėmis rievėmis.
